<h2>Artėjanti rugsėjo 1-oji verčia tėvus pasukti galvas – ruoštis mokyklai ar ne</h2>
<p>Dėl nuolat kintančios situacijos šalyje ir ypatingai dėl informacijos apie naujas koronaviruso atmainas, tėvai nenoromis susimąsto apie artėjantį rugsėjį ir naujuosius mokslo metus. Ministrė Jurgita Šiugždinienė šiandien „Lietuvos radijo“ laidoje jau kalbėjo apie pasirengimą naujiems mokslo metams. J. Šiugždinienė pažymėjo, jog jei karantino šalyje nebus, nuotolinių pamokų tvarka priklausysianti nuo klasės, kurioje mokosi mokiniai:[1]</p>
<ul>
<li>pradinukams nuotolinių pamokų rengti negalima;</li>
<li>5-8 klasių mokiniams leidžiama vykdyti iki 10 proc. nuotolinių pamokų;</li>
<li>9-12 klasėse besimokantiems mokiniams leidžiama nuotoliniu būdu rengti iki 30 proc. pamokų.</li>
</ul>
<p>Taigi, jei šalyje nėra karantino, nuotolinis ugdymas tampa tik galimybe mokykloms ir nėra privalomas. Tačiau jei būtų paskelbtas karantinas, ŠMM pažymi, jog visi reikalavimai neteks prasmės ir bus vykdomi ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovų įsakymai. </p>
<p>J. Šiugždinienės teigimu, rugsėjo 1-ąją jau tikimasi sugrįžti prie kontaktinio ugdymo, tačiau net ir tokiomis sąlygomis dalis pamokų turės būti nuotolinės – tai yra bent 10 proc., kad esą „nepamiršti įgūdžių“.[2]</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/kontaktinis-ugdymas.jpg" alt="Kontaktinis ugdymas" /></p>
<h2>Mokyklose pagerintas darbuotojų skaitmeninis raštingumas ir nuotolinio ugdymo organizavimas</h2>
<p>„Nėra to blogo, kas neišeitų į gerą“, – pataria visiems gerai žinoma patarlė. Ir išties, net ir susiklosčius tokiai situacijai Lietuvoje, kai mokiniai turėjo mokytis iš namų, mokėsi ne tik jie – mokėsi ir visa mokyklų bendruomenė, patys mokytojai bei vadovai. Todėl dabar galima pasidžiaugti daug tobulesne nuotolinio ugdymo organizavimo sistema, mat ir patys mokytojai pagerino savo skaitmeninį raštingumą, todėl vesti nuotolines pamokas tampa nebe kančia, o malonumas. </p>
<p>Birželio pradžioje-liepos pabaigoje buvo atlikta pakartotinė mokyklų administracijų apklausa dėl nuotolinio ugdymo vertinimo ir joje dalyvavo 94 proc. bendrojo ugdymo mokyklų. Rezultatai parodė, jog kontaktinio ugdymo svarba dažniausiai yra minima kalbant apie pradinukus – net 75 proc. švietimo įstaigų esą nurodžiusios, jog kontaktinis ugdymas yra tinkamiausias būtent pradinėse klasėse, o 66 proc. mano, jog toks ugdymo tipas yra reikalingas ir pagrindinio ugdymo klasėse, pažymėjo švietimo, mokslo ir sporto ministerija.</p>
<p>Įdomus ir mokyklų vertinimas nuotolinio ugdymo klausimais – pastebimas teigiamas pokytis nuo mokslo metų pradžios – mat tik 6 proc. iš visų apklaustų ugdymo įstaigų mano, jog jose skaitmeninio raštingumo kompetencijos nėra pakankamos, todėl mokyklą savo pasirengimą dirbti nuotoliniu būdu vertinanti silpnai arba vidutiniškai. Praėjusių metų mokslo metų pradžioje neigiamai savo pasirengimą vertino 8 proc. ugdymo įstaigų.[3]</p>
<p>Apklausos metu taip pat paaiškėjo, jog populiariausia mokymosi aplinka išlieka „Microsoft Teams“ (naudojasi 45 proc.) bei „Microsoft Office 365 For Education“ (naudojasi apie 40 proc.). Kiek mažiau populiari pokalbiams ir vaizdo skambučiams dažniausiai naudojama platforma „Zoom“ (34 proc.) bei „Google G-Suite For Education“ (13 proc.), praneša ŠMM.</p>
<p>Ministrė taip pat pabrėžė, kad kontaktinis ugdymas nėra reikalingas tik dėl mokymosi, bet iš jo mokiniai gaunantys ir kiek kitokių naudų, tokių kaip bendravimas su bendraamžiais.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/nuotolinis-mokymas.jpg" alt="Nuotolinio mokymo iššūkiai" /></p>
<h2>Liaudies patarlė „kas per daug, tas nesveika“ galioja ir mokymuisi iš namų</h2>
<p>Rodos, svajonių gyvenimas – atsikeli, nereikia niekur ruoštis, skubėti į autobusą ir lėkti į mokyklą, kol neprasidėjo pirmoji pamoka. Užuot rytinio streso, mokiniai ramiai atsikelia, įsijungia kompiuterį ir jau dalyvauja pamokose. Rodos, kas negerai tokiam mokymosi būdui? Tačiau čia vėlgi galioja saiko taisyklė kaip ir su vasaros atostogomis – juk pamename visi, kaip dar eidavę į mokyklą su nekantrumu laukdavome vasaros atostogų, o dar neatėjus rugsėjui jau rūpestingai rinkdavomės priemones naujiems mokslo metams.</p>
<p>Portalas „Atvira Klaipėda“ publikavo Lietuvos moksleivių sąjungos Klaipėdos padalinio pirmininkės Ramintos Kvekšaitės mintis, o pati pirmininkė teigusi, jog kad nepalūžti per karantiną, išties reikėjo pasistengti:[4] „Šio karantino metu psichologiškai nepalūžti buvo tikrai sunku. Daugiau nei pusė moksleivių jautėsi namuose kaip kalėjime, kuriame buvo užrakinti ir nieko negalėjo padaryti, bet kitiems tai buvo atradimų metas, kuris tik paįvairino gyvenimą“, – teigė R. Kvekšaitė.</p>
<p>Tiesa, korepetitoriams antrasis karantinas buvo išties pelningas laikotarpis. Dar pavasario pradžioje įmonės „Corepetitus“ vadovas Tadas Jonaitis teigė, esą korepetitorių paklausa antrojo karantino metu išaugo kone 40 proc.:[5] „Anksčiau visi bijojo to nuotolinio mokymo, ir tikrai buvo tas mokinių skaičiaus kritimas. Kai prasidėjo nuotolinis mokymas, labai daug žmonių pasakė, kad nebereikia, toks būdas neveikia. O dabar korepetitorius nuotoliniu būdu yra normalu, tai jau tapo nauja norma“, – teigė T. Jonaitis.</p>
<p>Įmonė „Corepetitus“, siūlanti korepetitorių paslaugas mokiniams, atkreipė dėmesį į tai, ką pastebėjo karantino metu. Korepetitorių pastebėjimais, stresas dėl nuotolinio mokymosi susidėjo ne tik dėl techninių nuotolinio mokymosi problemų, bet ir dėl išaugusio ekrano laiko poveikio vaikų sveikatai. Karantino metu pastebėta ir slūgstanti mokinių motyvacija, ko rezultate, daugėjo mokymosi spragų, kurias reikėjo „taisyti“. Na ir pagrindinis iššūkis kilo dėl emocinio ryšio užmezgimo – mokiniams jo labai trūko, todėl korepetitoriai esą skyrė daug dėmesio, kad nuotolinių pamokų metu komunikacija nebūtų vienakryptė.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/corepetitus-1.jpg" alt="Corepetitus" /></p>
