PSO pandemijos sutartis: naujas bandymas užkirsti kelią pasaulinei sveikatos krizei
Po COVID-19 pandemijos Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ėmėsi iniciatyvos sustiprinti tarptautinį pasirengimą ateities pandemijoms. 2021 m. gruodį, specialioje Pasaulio sveikatos asamblėjoje, 194 šalys vieningai sutarė pradėti derybas dėl naujos tarptautinės sutarties.
Po trejus metus trukusių formalų ir neformalių susitikimų, derybų grupė parengė projektą, kurį numatyta svarstyti 78-ojoje Pasaulio sveikatos asamblėjoje, prasidėsiančioje 2025 m. gegužės 19 d. Sutartis siekia išvengti COVID-19 krizės pasikartojimo[1].
Rengėjų teigimu, siūloma pandemijos sutartis siekia sustiprinti valstybių gebėjimus pasirengti krizėms, užtikrinti teisingesnį prieinamumą prie vakcinų, vaistų bei diagnostikos priemonių ir skatinti greitesnį duomenų apsikeitimą apie naujus patogenus.
Projekte numatyta kurti globalų tiekimo tinklą, stiprinti sveikatos sistemas, dalintis technologijomis bei ekspertize su mažesnio pajėgumo valstybėmis. Vienas svarbiausių siūlymų yra naujų patogenų genetinės informacijos mainai ir naudos pasidalijimo mechanizmas, kuris leistų vakcinas ir kitas medicinos priemones kurti bei platinti greičiau ir plačiau nei COVID-19 pandemijos metu.
Suvereniteto klausimas kelia ginčų tarp šalių
Nors PSO pabrėžia, kad sutartis gerbia valstybių suverenitetą, o organizacija neturės teisės nurodyti, kokią politiką taikyti atskirose šalyse, sutarties projektas susilaukė kritikos. Kai kurios šalys, tarp jų JAV ir Jungtinė Karalystė, išreiškė susirūpinimą dėl galimų kompetencijų peržengimo.
Prieštaravimų sulaukė ir siūlymai dėl technologijų perdavimo bei privalomų įsipareigojimų krizės metu, o ypač iš šalių, turinčių stiprią farmacijos pramonę. Kita vertus, besivystančios šalys pasisakė už privalomas licencijas ir įpareigojančius gamybos paskirstymo mechanizmus, kad pandemijos metu nebūtų kartojamos vakcinų kaupimo ir nelygios prieigos problemos[2].
2025 m. sausį Jungtinės Valstijos oficialiai pasitraukė iš derybų proceso, o yra šalių, kurios svarsto apie tokią pat galimybę. Prezidento Donaldo Trumpo sprendimu, JAV taip pat planuoja 2026 m. galutinai palikti PSO, todėl bet koks naujas susitarimas šaliai neturės teisinės galios.
Tuo tarpu kitos valstybės, tarp jų ir kai kurios ES narės, nurodė, kad sutarčiai pritars tik jei ji aiškiai nepažeis jų teisės priimti sprendimus nacionaliniu lygmeniu. Kai kuriais atvejais pritarimas priklausys ir nuo parlamentinių ratifikavimo procedūrų.
Ginčytinos nuostatos dėl dalijimosi priemonėmis ir prievolių gamintojams
Viena daugiausiai diskusijų sukėlusių nuostatų tai pasiūlymas, kad pandemijų metu vakcinų, vaistų ir diagnostikos priemonių gamintojai 10 % produkcijos perduotų PSO, o dar 10 % būtų tiekiama už prieinamą kainą. Šis principas grindžiamas siekiu išvengti nelygybės, kuri buvo akivaizdi COVID-19 pandemijos metu, kai dauguma priemonių atiteko turtingiausioms šalims.
Dalis valstybių, ypač išsivysčiusios ekonomikos ir turinčios stiprią farmacijos pramonę, kritikavo šią nuostatą kaip grėsmę inovacijoms ir rinkos mechanizmams. Tuo tarpu besivystančios šalys reikalavo įtvirtinti privalomus įsipareigojimus, kad būtų garantuota priemonių prieiga net ir krizės sąlygomis.
Kartu siūloma įsteigti „Pathogen Access and Benefit-Sharing System“ (PABS), mechanizmą, kuris leistų greitai dalytis patogenų genetine informacija ir kartu užtikrintų, kad iš šios informacijos sukurti produktai (pvz., vakcinos) būtų prieinami visoms šalims.
Tačiau derybos dėl šio mechanizmo buvo įtemptos. Kai kurios šalys siekė, kad vakcinų prieiga būtų susieta su privalomomis naudos dalijimosi kvotomis, o kitos siūlė atidėti šiuos klausimus tolesniam svarstymui specializuotose darbo grupėse. Šių punktų likimas iki šiol išlieka neaiškus, ir jų sprendimas gali nulemti, ar sutartis bus priimta be išlygų.
Viešas spaudimas formavo derybų eigą
Sutarties rengimo procesą lydėjo ne tik politiniai debatai, bet ir nemažas viešas dėmesys. Dalis visuomeninių grupių ir ekspertų spaudė vyriausybes išlikti derybų procese, teigdami, kad tai galimybė parengti geresnį atsaką į būsimas grėsmes[3].
Kartu viešojoje erdvėje sklandė klaidinančios žinutės apie tariamą PSO galią įvesti privalomus skiepus ar karantinus. Organizacija tokias interpretacijas ne kartą paneigė, pabrėždama, kad sutartis suteiks bendradarbiavimo, bet ne prievartos pagrindą.
Galutinis sprendimas dėl pandemijos sutarties bus priimtas 78-ojoje Pasaulio sveikatos asamblėjoje. Nors tekstas dar gali keistis, aišku viena, tai bus vienas reikšmingiausių globalios sveikatos politikos dokumentų per du dešimtmečius. Ar valstybės pasirinks kolektyvinę atsakomybę, ar laikysis nacionalinių prioritetų, paaiškės jau artimiausiomis savaitėmis.
