Precedento neturintis atvejis arabų valstybė bijo radikalizacijos… Europoje
Pastaruoju metu ypač plačiai skamba žiniasklaidoje Jungtinių Arabų Emyratų sprendimas mažinti valstybės finansavimą studijoms Jungtinėje Karalystėje. Vienu iš svarbiausių motyvu laikoma baimė dėl islamistinės radikalizacijos britų universitetuose. Toks sprendimas išsiskiria ne tik švietimo, bet ir politiniame kontekste – Artimųjų Rytų valstybė viešai siunčia signalą, kad Europos akademinė aplinka kelia ideologinę grėsmę jų jaunimui.
Sprendimas nėra techninis ar laikinas. JAE jau ne vienerius metus kritiškai vertina Jungtinės Karalystės požiūrį į islamistines grupuotes ir jų veiklą viešojoje bei akademinėje erdvėje. Studijų finansavimo ribojimas tapo viena iš priemonių šią poziciją įtvirtinti praktiškai, viešai ir garsiai.
Jungtiniai Arabų Emyratai ir Jungtinė Karalystė skirtingai vertina „Musulmonų broliją“
Esminis nesutarimų taškas – organizacija „Musulmonų brolija“ (Muslim Brotherhood). JAE šią grupuotę laiko ekstremistine, draudžiama ir pavojinga valstybės saugumui. Bet kokia jos ideologinė įtaka, ypač jaunimui, vertinama kaip rimta grėsmė.
Jungtinėje Karalystėje „Musulmonų brolija“ nėra oficialiai uždrausta. Su ja siejami asmenys ir idėjos veikia teisėtai, taip pat ir universitetų aplinkoje. Būtent tai JAE vertinimu sudaro sąlygas ideologinei įtakai studentams, prisidengiant akademine laisve.
Studijų finansavimo ribojimas laikomas aiškiu politiniu signalu
JAE sprendimas nėra visiškas draudimas studijuoti Jungtinėje Karalystėje. Studentai vis dar gali vykti mokytis už asmenines lėšas, o dalis jau studijuojančių piliečių ir toliau gauna anksčiau skirtą finansavimą.
Tačiau Jungtinė Karalystė nebėra laikoma prioritetine kryptimi valstybės stipendijoms. Tai jau turi apčiuopiamų pasekmių – naujų studentų srautai iš Emyratų į JK mažės, o pati švietimo sistema praras dalį patrauklumo, nepamirštant, kad tai gali turėti tarptautinį atgarsį ir kitų šalių jaunuoliams.
Analitikai atkreipia dėmesį, kad ši situacija atspindi platesnį pokytį. Europa ilgą laiką buvo suvokiama kaip vertybių, tolerancijos ir švietimo eksportuotoja. Tačiau kai kurios ne Vakarų valstybės jau oficialiai vertina Europos universitetus kaip vietas, kuriose plinta politiškai ir ideologiškai jautrios idėjos. Akademinė neutralumo samprata nebėra universali.
Studijų finansavimo ribojimas Jungtinėje Karalystėje nėra vien dvišalių santykių klausimas. Tai platesnis signalas visai Europai apie tai, kaip jos švietimo institucijos matomos iš išorės.
Kol kas nėra aišku, ar JAE šią politiką taikys ilgą laiką. Tačiau pats faktas jau tapo precedentu – arabų valstybė viešai įvardijo Europos studijų aplinką kaip galimą islamistinės radikalizacijos riziką.
