Delfinai naudoja unikalius švilpimus, veikiančius kaip vardai
Mokslininkai nustatė, kad afalinos rūšies delfinai turi individualius švilpimus, kurie veikia panašiai kaip vardai. Kiekvienas jaunas delfinas ankstyvame amžiuje susikuria savitą garsinį signalą, kuris vėliau naudojamas bendravimui visą gyvenimą.[1]
Šie švilpimai nėra atsitiktiniai garsai. Tyrimai parodė, kad kiti delfinai geba atpažinti konkretų signalą ir į jį reaguoti net po daugelio metų išsiskyrimo. Tai vienas pažangiausių žinomų komunikacijos pavyzdžių gyvūnų pasaulyje.
Eksperimentų metu mokslininkai po vandeniu paleisdavo įrašytus delfinų signalus. Delfinai stipriausiai reaguodavo būtent į pažįstamų individų „vardus“, o ne į atsitiktinius garsus ar kitų gyvūnų signalus.
Tokio tipo komunikacija ilgą laiką buvo laikoma būdinga tik žmonėms. Delfinų gebėjimas naudoti individualius identifikavimo signalus tapo svarbiu argumentu tyrinėjant gyvūnų intelektą ir socialinį elgesį.
Delfinų smegenys yra vienos sudėtingiausių tarp gyvūnų
Delfinų smegenų ir kūno masės santykis yra vienas didžiausių tarp gyvūnų. Kai kurių rūšių delfinų smegenys net didesnės nei žmogaus, nors jų struktūra skiriasi.
Mokslininkai ypač išskiria stipriai išsivysčiusias sritis, susijusias su socialiniu elgesiu, problemų sprendimu ir emocijomis. Delfinai geba mokytis stebėdami kitus, atsiminti sudėtingas užduotis ir prisitaikyti prie naujų situacijų.
Tyrimų metu delfinai demonstravo savęs atpažinimą veidrodyje – tai retas gebėjimas gyvūnų pasaulyje. Tokį testą sėkmingai įveikia tik kelios rūšys, tarp jų žmogbeždžionės, drambliai ir kai kurie paukščiai.
Delfinai taip pat pastebėti naudojantys įrankius. Kai kuriose populiacijose jie ant snukio dedasi jūros kempines, kad apsisaugotų ieškodami maisto akmenuotame dugne.
Delfinai miega tik puse smegenų vienu metu
Skirtingai nei žmonės, delfinai negali visiškai prarasti sąmonės miego metu. Jie privalo periodiškai iškilti į paviršių įkvėpti oro, todėl evoliucija sukūrė neįprastą prisitaikymą.
Miego metu viena smegenų pusė ilsisi, o kita išlieka aktyvi. Tuo metu viena akis būna užmerkta, kita – atvira. Vėliau smegenų pusės apsikeičia funkcijomis.
Toks miego būdas leidžia delfinams ne tik kvėpuoti, bet ir stebėti aplinką dėl galimų plėšrūnų. Tai itin svarbu atvirame vandenyne.
Mokslininkai šį reiškinį vadina vienpusiu lėtųjų bangų miegu. Panašus mechanizmas aptinkamas tik nedaugelyje gyvūnų rūšių, daugiausia tarp kai kurių jūrinių žinduolių ir paukščių.
Delfinai tarpusavyje formuoja sudėtingas socialines sąjungas
Delfinų grupės nėra atsitiktiniai sambūriai. Jie kuria ilgalaikius socialinius ryšius, bendradarbiauja medžiodami ir saugo vieni kitus nuo pavojų.
Kai kuriuose regionuose patinai formuoja sąjungas, kurios gali išlikti daugelį metų. Tokios grupės kartu medžioja, ginasi nuo konkurentų ir koordinuoja veiksmus.
Pastebėta, kad delfinai padeda sužeistiems grupės nariams iškilti į paviršių kvėpuoti. Taip pat užfiksuoti atvejai, kai jie gynė žmones nuo ryklių ar lydėjo pasimetusius banginius.
Dėl pažangaus bendravimo, sudėtingų socialinių ryšių ir aukšto intelekto delfinai laikomi vienais protingiausių gyvūnų planetoje.
