JAV pabrėžia, kad Venesueloje nėra „batų ant žemės“
JAV įvykdyta naktinė operacija Venesueloje, per kurią buvo sulaikytas buvęs šalies prezidentas Nicolasas Maduro, daugeliui priminė klasikinį karinį puolimą: smūgiai Karakase, daugiau nei 150 orlaivių, sraigtasparniai, apšaudymai ir JAV karių buvimas ant žemės. Tačiau Vašingtonas atkakliai tvirtina, kad tai ne karas ir ne invazija.
JAV pareigūnai šią operaciją vadina teisėsaugine suėmimo misija, vykdyta siekiant sulaikyti JAV teismų apkaltintus asmenis. Būtent šis skirtumas – tarp karo ir suėmimo operacijos – dabar kelia daugiausia klausimų.
Vienas svarbiausių JAV argumentų, kodėl tai ne karas, yra vadinamasis „boots on the ground“ („batai ant žemės“ – 77) kriterijus – nuolatinis kariuomenės dislokavimas svetimos valstybės teritorijoje.
Pasak JAV kariuomenės vadovybės, Venesueloje nėra dislokuotų JAV pajėgų, o visi kariai, dalyvavę operacijoje, po užduoties įvykdymo buvo išgabenti iš šalies.
JAV Jungtinio štabo pirmininkas generolas Danas Caine’as pabrėžė, kad operacija buvo laikina, riboto laiko ir konkretaus tikslo.
Tai reiškia, kad, Vašingtono vertinimu, nėra nei okupacijos, nei ilgalaikio karinio buvimo, kuris tarptautinėje praktikoje dažniausiai laikomas karo požymiu. JAV pareigūnai taip pat pabrėžia, kad Venesueloje nebuvo užimtos teritorijos, nebuvo kuriamos karinės bazės ir nebuvo perimta kasdienė karinė kontrolė.
JAV skiria suėmimo misiją nuo karo veiksmų
JAV administracija aiškina, kad operacijos tikslas buvo ne Venesuelos valstybė ar jos ginkluotosios pajėgos, o konkretūs asmenys, kuriems Jungtinėse Valstijose pareikšti kaltinimai.
Donaldas Trumpas ne kartą pabrėžė, kad operacija buvo vykdyta Teisingumo departamento prašymu ir skirta sulaikyti asmenis, apkaltintus narkotikų prekyba, ginklų kontrabanda ir „narkoterorizmu“.
Šiuo požiūriu JAV šią operaciją prilygina tarptautinėms kontrteroristinėms ar ekstradicinėms misijoms, kai karinės pajėgos naudojamos kaip techninis įrankis teisėsaugos tikslui pasiekti. Vašingtonas teigia, kad nebuvo siekiama nuversti Venesuelos politinės sistemos karinėmis priemonėmis, o pats režimo pasikeitimas yra suėmimo pasekmė, o ne deklaruotas tikslas.
Būtent dėl to JAV vengia vartoti karo ar invazijos terminus, nors operacijos mastas buvo išskirtinai didelis.
JAV: Eskalacija būtų laikoma ilgalaikis buvimas ir tiesioginis karas su Venesuelos pajėgomis
JAV pareigūnai taip pat aiškiai nurodo, kur, jų vertinimu, būtų peržengta riba į karą. Eskalacija būtų laikoma, jei JAV:
- dislokuotų nuolatines karines pajėgas Venesueloje;
- pradėtų sistemingus smūgius Venesuelos kariuomenei;
- perimtų teritorijų kontrolę;
- arba įsitrauktų į ilgalaikius kovos veiksmus su Venesuelos ginkluotosiomis pajėgomis.
Kol kas, pasak Vašingtono, nė vienas iš šių kriterijų nėra įvykdytas. Nors operacijos metu JAV kariai pateko į apšaudymą ir atsakė ugnimi, tai, JAV vertinimu, buvo gynybiniai veiksmai, o ne karo kampanija.
Vis dėlto JAV administracija pripažįsta, kad situacija išlieka trapi. Donaldas Trumpas neatmetė galimybės, jog JAV gali likti „aktyviai įsitraukusios“ Venesueloje pereinamuoju laikotarpiu, tačiau pabrėžė, kad tai nebūtinai reikštų karinę okupaciją.
JAV pozicija kol kas išlieka aiški: Venesuela nėra karo zona, o operacija – vienkartinis, tikslinis veiksmas. Tačiau tarptautinės reakcijos rodo, kad daug valstybių šį skirtumą vertina kitaip.
