Lietuva vėl kelia klausimą dėl sezoninio laiko keitimo ir jo būtinybės
Po Vyriausybės posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje premjerė Inga Ruginienė teigė, kad diskusijos dėl laiko sukimo Europoje niekada nebuvo išnykusios. Kiekvieną pavasarį ir rudenį laikrodžių persukimas vėl sugrąžina klausimą, ar tokia praktika vis dar reikalinga.
„Jau seniai diskutuojame dėl laiko sukimo. Dabar vėl kovo paskutinį savaitgalį persukame laikrodžius ir seniai nerimsta diskusijos, ar tikrai to reikia, ar negalime mes pasirinkti vieno laiko ir jį turėti per visus metus“, – sakė I. Ruginienė.
Premjerė pabrėžė, kad visuomenėje ir tarp politikų nuomonės šiuo klausimu jau seniai yra kritiškos. Tačiau sprendimas nėra vien tik nacionalinis.
Pasak jos, nors Lietuva galėtų greitai apsispręsti dėl savo laiko, realybėje tokie sprendimai priklauso nuo visos Europos Sąjungos susitarimo.
Sprendimas priklauso nuo Europos Sąjungos, todėl Lietuva siekia bendro susitarimo
Premjerė aiškiai įvardijo, kad pagrindinė kliūtis atsisakyti laiko sukimo yra europinis reguliavimas. Tai reiškia, kad viena valstybė negali vienašališkai įvesti nuolatinio laiko.
„Jeigu tai būtų tik nacionalinės teisėkūros pakeitimai, tai būtų labai paprasta susitarti ir pakeisti. Tačiau tokie sprendimai yra daromi Europos Sąjungos lygmeniu“, – teigė I. Ruginienė.
Anot jos, daug valstybių jau yra išreiškusios nepasitenkinimą dėl dabartinės tvarkos. Lietuva šiuo klausimu nėra išimtis.
Todėl pagrindinis tikslas – pasiekti bendrą visų ES šalių susitarimą, kuris leistų atsisakyti sezoninio laiko keitimo visame regione.
Lietuva mato galimybę imtis lyderystės per pirmininkavimą Europos Sąjungai
Premjerė taip pat pabrėžė, kad Lietuva nori aktyviau įsitraukti į šio klausimo sprendimą ir neapsiriboti tik diskusijomis. Pasak jos, tam atsiranda ir konkreti politinė proga.
„Nusprendėme, kad Lietuva galėtų imtis lyderystės šio klausimo sprendimu. Dėl to puiki proga per pirmininkavimą, Europos Sąjungos pirmininkavimą, parodyti lyderystę“, – sakė I. Ruginienė.
Ji pažymėjo, kad svarbų vaidmenį čia galėtų atlikti Susisiekimo ministras, pirmininkaudamas ES posėdžiams ateityje. Tai suteiktų Lietuvai galimybę aktyviai formuoti darbotvarkę.
Premjerės teigimu, pagrindinis tikslas išlieka aiškus – pasiekti susitarimą, kad visos Europos Sąjungos šalys atsisakytų laiko sukimo ir pasirinktų vieną laiką visiems metams.
