Dėl nestabilios saugumo padėties – griežta URM rekomendacija lietuviams
Prasidėjus aktyviems kariniams veiksmams Irane, Lietuvos užsienio reikalų ministerija paragino šalies piliečius nedelsiant palikti šią valstybę ir susilaikyti nuo bet kokių kelionių į Artimųjų Rytų regioną. Rekomendacija taip pat apima Izraelį, Palestiną, Jordaniją bei Persijos įlankos šalis – Bahreiną, Iraką, Jungtinius Arabų Emyratus, Katarą, Kuveitą, Omaną ir Saudo Arabiją. Ministerija pabrėžia, kad saugumo situacija regione išlieka itin įtempta ir gali keistis labai greitai, todėl kelionės šiuo metu vertinamos kaip rizikingos.
Lietuvos piliečiams, kurie jau yra minėtose šalyse, patariama elgtis maksimaliai atsargiai: griežtai laikytis vietos valdžios institucijų nurodymų, vengti žmonių susibūrimo vietų ir nebūtino judėjimo. Raginama likti saugiose vietose, būti kuo arčiau galimos priedangos ir laikytis atokiau nuo karinės infrastruktūros bei kitų strateginių objektų[1].
Taip pat rekomenduojama nuolat sekti oficialią informaciją ir palaikyti ryšį su artimiausia Lietuvos ambasada. Jei šalyje nėra Lietuvos atstovybės, pagalbos galima kreiptis į bet kurios kitos Europos Sąjungos valstybės narės diplomatinę atstovybę.
Užsienio reikalų ministerija atkreipia dėmesį, kad savarankiškai planuojant išvykimą būtina atsakingai įvertinti galimybes, nes situacija gali kisti per labai trumpą laiką. Siekiant užtikrinti operatyvų susisiekimą ekstremaliomis aplinkybėmis, piliečiai raginami užregistruoti savo kelionę URM sistemoje. Be to, aktyvuota visą parą veikianti ministerijos karštoji linija, teikianti konsulinę informaciją apie padėtį Artimųjų Rytų regione.
Lietuvoje plečiama karinių poligonų infrastruktūra
Tačiau nepaisant to, kad net URM kreipimesi į Lietuvos piliečius teigiama, jog pavojingose zonose esantys asmenys turėtų vengti karinės infrastruktūros (mat dažniausiai pirma karo metu nukenčia būtent ji), Lietuva kaip reikiant nusprendė plėsti savo karinę pramonę ir apsistatyti poligonais.
Vienas iš tokių – ketinamas steigti Kapčiamiesčio poligonas, kuriam nepritaria dalis vietinių gyventojų.
Artėjant Seimo pavasario sesijai šis klausimas tampa vienu svarbiausių gynybos darbotvarkėje. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigia, kad balsų projektui priimti turėtų pakakti, net jei dalį paramos teks užsitikrinti iš opozicijos.
Nors valdančiojoje koalicijoje girdėti abejonių, ministerija poligono steigimą grindžia nacionalinio saugumo argumentais – esą teritorija strategiškai svarbi dėl artumo Suvalkų koridoriui, o esami poligonai nebeatitinka augančių kariuomenės ir NATO poreikių. Numatyta Krašto apsaugos ministerijai perduoti apie 14,6 tūkst. hektarų teritorijos ir išpirkti šimtus privačių sklypų.
Vis dėlto vietos bendruomenėje nerimas nemažėja. Į šaudymo zoną patenka 13 sodybų – jos būtų privalomai išperkamos, išmokant turto vertę ir iki 52 tūkst. eurų kompensaciją už moralinę žalą. Dar 77 sodybų gyventojai per penkerius metus galėtų apsispręsti, ar likti, ar parduoti turtą valstybei su mažesne – apie 25 tūkst. eurų – papildoma kompensacija. Tuo metu socialiniuose tinkluose kilo diskusija ir dėl galimo Kapčiamiesčio prisijungimo prie Druskininkų, tačiau oficialių sprendimų šiuo klausimu kol kas nėra.
Kapčiamiesčio poligone treniruosis ir kaimynės Lenkijos kariai
To nebūtų gana, Lenkija paskelbė svarstanti ir galimybę kartu su Lietuva naudotis planuojamu Kapčiamiesčio poligonu, kuris būtų įrengtas vos keli šimtai metrų nuo sienos. Apie tai pranešė Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas, pabrėžęs, kad Varšuva projektą vertina ne kaip grėsmę, o kaip progą stiprinti dvišalį karinį bendradarbiavimą ir regioninį saugumą.
Pasak jo, detales dėl galimo bendro naudojimo ketinama aptarti su Lietuvos krašto apsaugos ministru, o klausimą planuoja nagrinėti ir Lenkijos prezidentas. Ministras akcentavo, kad Lenkija nesiruošia trukdyti iniciatyvai – priešingai, mato erdvę bendroms pratyboms ir koordinuotam veikimui strategiškai svarbioje teritorijoje.
Kapčiamiesčio poligonas numatytas Suvalkų koridoriaus zonoje – vietoje, kuri laikoma viena jautriausių NATO rytiniame flange. Planuojama, kad čia galėtų treniruotis tiek Lietuvos, tiek NATO sąjungininkų, įskaitant ir Lenkijos, kariai. Vienu metu poligone būtų sudarytos sąlygos pratyboms iki 3,5–4 tūkst. karių, o didesnio masto mokymai vyktų kelis kartus per metus. Lenkijos pozicija rodo siekį stiprinti bendrą pasirengimą ir užtikrinti glaudesnę abiejų šalių karinių pajėgų sąveiką strategiškai svarbiame regione.
Rūdninkuose – 1,33 mlrd. eurų vertės karinis projektas
Tačiau Kapčiamiesčio poligonas Lietuvoje bus ne vienintelis. Štai sausį Krašto apsaugos ministerija pasirašė apie 1,33 mlrd. eurų (su PVM) vertės sutartis dėl Rūdninkų karinio miestelio antrojo etapo – didžiausio karinės infrastruktūros projekto nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Konkursą laimėjo „Rudina“ ir „Merko statyba“, o dalis darbų bus vykdoma viešojo ir privataus sektorių partnerystės principu.
Projektas suskaidytas į tris dalis, siekiant sumažinti rizikas ir užtikrinti sklandų įgyvendinimą. Statybos prasidės artimiausiomis dienomis, kritinę infrastruktūrą Vokietijos brigadai planuojama užbaigti iki 2027 metų pabaigos, o visas kompleksas turėtų pradėti veikti 2028-aisiais. Valstybė už darbus atsiskaitys per 12,5 metų – tik užbaigus statybas ir perdavus objektus kariuomenei.
