<h2>Net ir viena kare užgesusi gyvybė, nesvarbu, kieno ji būtų – ukrainiečio ar ruso, yra per daug</h2>
<p>„Lipo žydas kopėčiom ir nukrito netyčiom, imkit vaikai pagaliuką ir…“ ?</p>
<p>Įsivaizduokite, jeigu netrukus savo vaikus turėtume mokyti šiek tiek kitokios šios skaičiuotės versijos. Tokios labiau artimos šių dienų įvykiams, aktualesnės… Juk dabar nebeužsiimama antisemitizmu, nes tai jau praeitis. Nesvarbu, ar iš jos pasimokėme, ar ne, bet regis, dabar atėjo eilė kažkam kitam lipti kopėčiom. Taip, tebūnie šį kartą tai bus rusas! „Lipo rusas kopėčiom ir nukrito netyčiom!“</p>
<p>Įdomu, ar šiame pasaulyje, kuriame mes privalome rinktis, kurią kovojančią pusę palaikome, toks vaikiškos skaičiuotės variantas būtų priimtinas mūsų visuomenėje?</p>
<p>Juk mes būtinai turime kažkokiu būdu parodyti savo paramą Ukrainai, kitaip tai savaime reikš, kad palaikome Rusiją.</p>
<p>Ir liepdami savo vaikams sakyti, kad „lipo rusas kopėčiom“ parodysime, kurią kovojančią pusę palaikome.</p>
<p>Juk negana to, kad Europos Sąjunga ir JAV paskelbė sankcijas Rusijai, dėl kurių kenčia paprasti gyventojai tiek Rusijoje, tiek Europos Sąjungoje, įskaitant ir Lietuvą. Ir negana to, kad rusakalbiai vaikai patiria patyčias mokyklose dėl savo etniškumo. Ir tikrai jau nieko tokio, jog niekuo dėtiems žmonėms tenka uždaryti savo verslus vakarų pasaulyje vien dėl to, kad jų pavadinime buvo kokia nors sąsaja su Rusija. Ir nieko baisaus, jei nesuteiksime jokios realios paramos Ukrainai, neskaitant įsivaizduojamo moralinio palaikymo su mėlynai geltonomis vėliavėlėmis prie savo profilio nuotraukos socialiniuose tinkluose.</p>
<blockquote>
<p>Mes privalome pasirinkti pusę, kurią palaikome, nes jei to nepadarysime, kažkas kitas už mus deklaruos mūsų pasirinkimą. Tačiau čia reikėtų sustoti ir prisiminti patį svarbiausią dalyką pasaulyje – kad net ir viena kare užgesusi gyvybė, nesvarbu, kieno ji būtų – ukrainiečio ar ruso, yra per daug.</p>
</blockquote>
<p>Reikėtų prisiminti, kad palaikydami kažkurią kovojančią pusę mes iš tiesų palaikome patį karą.</p>
<p>Mes negalime siekti, kad viena kariaujanti pusė sutriuškintų kitą, nes tada mes siekiame realių žmonių mirčių. O kodėl vieni žmonės geresni už kitus? Kodėl vieni nusipelnė gyventi, o kiti ne? Dėl to, kad jie gimė ir gyveno tau patinkančioje ar nepatinkančioje pasaulio dalyje?</p>
<blockquote>
<p>Žmogaus gyvybė yra neliečiama. Todėl jokios kariaujančios pusės palaikymas negali būti pateisinamas. Taika negali būti atnešama ginklu. Ji gali būti randama prie derybų stalo, ji gali būti pasiekiama politiniais manevrais, sutartimis, susitarimais, baudomis, bet ne ginklu.</p>
</blockquote>
<p>Ir jeigu mes („mes“ kaip Lietuva arba „mes“ kaip NATO, arba „mes“ kaip Vakarų pasaulis) tikrai norėtume Ukrainai padėti, jau būtume tai padarę. Sudėjus visą Vakarų pasaulio karinę galią, teoriškai būtų galima konkuruoti su Rusijos karine galia, bet taip neįvyko.</p>
<p>Neįvyko prisidengus trečiojo pasaulinio karo vengimo priežastimi. Neįvyko prisidengus tuo, kad Ukraina nėra NATO nare. Tačiau jeigu jau taip, tai kodėl mes išvis rodome kokį nors karinį palaikymą vienai iš pusių?</p>
<p>Vakarų pasaulis išreiškė savo palaikymą Ukrainai paskelbiant sankcijas Rusijai, tačiau nesuteikė jokios realios pagalbos kovoje. Todėl visi šie įvykiai pamažu tampa panašesni į satyrą, nei į tikrą gyvenimą. Tai teatras. Uždanga akims.</p>
<blockquote>
<p>Akivaizdu, kad tikslas nėra padėti Ukrainai ar sustabdyti ten vykstantį karą. Tikslas yra supriešinti žmones, paskatinti neapykantą, nukreipti dėmesį nuo kitų svarbių įvykių ir, neabejotinai, papildyti kažkieno kišenes – juk „karas yra pelningiausias verslas pasaulyje“ – su liūdesiu juokauja šviesūs protai.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/elena-mozhvilo-hb9fqrg7qqi-unsplash-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>Į restoraną – tik palaikant Ukrainą!</h2>
<p>Vienas naujienų portalas (babylonbee.com) užsiima sarkastiškų ir satyra persmelktų straipsnių rašymu. Jie kalba apie visuomenės problemas, pasaulinius įvykius ar žinomus žmones, dažnai išryškindami kokį nors visiškai absurdišką niuansą, kuriame žmonės priversti gyventi.</p>
<p>Viename savo straipsnyje jie dalinasi naujiena, kad JAV restoranai reikalauja savo klientų pateikti įrodymus, jog jie palaiko Ukrainą[1]. Restoranai savo svečių prašo pateikti savo socialinio tinklo profilį kartu su savo nuotrauka ir mėlynai geltona Ukrainos vėliava arba naujausios propagandos pasidalinimo įrodymais, kad galėtų patekti į vidų ir papietauti. Svečiai, neturintys įrodymų, kad palaiko Ukrainą, gali pateikti įrodymus apie neapykantą Rusijai.</p>
<blockquote>
<p>Be jokios abejonės, tai nėra tikrai vykstantys įvykiai, nors kai kas gal ir norėtų, kad taip būtų. Tačiau tai puiki iliustracija to, kaip lengvai ir greitai žmonės linkę priimti beprotiškus laisvių suvaržymus prisidengiant gera valia. Juk tai visiškas atitikmuo to, kas dar neseniai vyko, o kai kur Europoje vis dar tebevyksta reikalaujant pateikti „galimybių pasą“.</p>
</blockquote>
<p>Kai restoranai ir kitos lankytinos vietos reikalavo savo klientų būti atlikus medicininę intervenciją, kad jie galėtų patekti vidun ir būti aptarnauti, buvo žmonių, kuriems tai atrodė savaime suprantamas ir reikalingas dalykas. Taigi atspindėti tokios pozicijos absurdiškumą ir buvo šio straipsnio tikslas.</p>
<p>Autoriai pasitelkė karščiausias aktualijas ir sukūrė visiškai alternatyvų, tiek pat neįtikėtiną, kiek ir labai realų įvykį, kurį aprašė su humoro gaidele:</p>
<p>„Mes palaikome Ukrainą, nes tai naujausias dalykas, kurį turime palaikyti,“ – sakė įsivaizduojamas įsivaizduojamo restorano savininkas.</p>
<blockquote>
<p>Norėčiau žmonėms, priminti, jog ne veltui yra sakoma, kad norint apsaugoti savo laisves, turi kovoti ir už savo priešo laisves. Taip jau yra, kad tie, kurie bando atimti vienos grupės žmonių laisves, kažkada ateis atimti ir tavųjų.</p>
</blockquote>
<p>Todėl mes galime sutikti su medicininių intervencijų ar Ukrainos palaikymo įrodymų reikalavimais, galime su jais nesutikti, tačiau negalime leisti, kad tai taptų pagrindu atskirti vienus nuo kitų ir kažkurią visuomenės grupę iškelti aukščiau už kitą.</p>
<h2>Palaikyti taiką, o ne karą</h2>
<p>Supratimas to, kas vyksta, yra nepaprastai galingas įrankis, galintis padėti palaikyti taiką, o ne karą.</p>
<p>Visų pirma, užduokime sau klausimą – o dėl ko tas karas Ukrainoje prasidėjo? Ar mes žinome kokią kitokią versiją be tos, kad taip nutiko dėl to, jog demoniškas Putinas, sėdėdamas savo auksiniame soste, vieną gražią dieną nusprendė parodyti neapykantą Ukrainos gyventojams ir įsakė savo kariams „išplautomis smegenimis“ užpulti šią šalį? Ir į Ukrainą įsiveržę piktieji kareivukai be gailesčio niokoja šalį iki šiol, nes buvo išmokyti nekęsti visų, kas nėra rusai.</p>
<p>Bet tikriausiai viskas vyko šiek tiek kitaip. Tikriausiai konfliktas brendo ilgą laiką. Tikriausiai buvo sulaužyta viena kita tarptautinė sutartis ir NATO čia suvaidino ne paskutinį vaidmenį (šioje vietoje skaitytojui rekomenduočiau pasidomėti Minsko susitarimu).</p>
<p>Po šių įvykių degalai pabrango bene visame pasaulyje, įskaitant ir tas šalis, kurios nepirko nei naftos, nei dujų iš Rusijos. Ore pakibo didžiuliai pinigai, kurie dėl karo Ukrainoje nusės kažkieno kišenėse.</p>
<blockquote>
<p>Todėl neskubėkime pasirinkti pusės, kurią palaikome. Vietoj to, geriau skubėkime išsiaiškinti, kas iš tiesų vyksta. Kas ir kodėl nori, kad būtume susitelkę į šiuos įvykius? Kas dar svarbaus vyksta paraleliai su karu Ukrainoje?</p>
</blockquote>
<p>Be jokios abejonės, niekas negali pateisinti prievartos ir karinės agresijos, niekas negali atpirkti nekaltų žmonių netekčių ir mirčių, tačiau tikrovės žinojimas kiekvienam iš mūsų gali atskleisti situacijos daugialypiškumą ir praplėsti konflikto matymą.</p>
<p>Tad, vis dėl to, gal neliepkime tam rusui ,,lipti kopėčiom” ir nusikabinkim mėlynai geltonas vėliavėles nuo savo socialinių tinklų profilių.</p>
