Lenkijoje įvedama užstato sistema: pokyčiai gyventojams ir nauji reikalavimai verslui
Lietuviams įprasta savaitgaliais traukti į kaimyninę Lenkiją pigesnio maisto, gėrimų ar buities prekių. Ypač pasienio gyventojai jau daugelį metų planuoja apsipirkimus už kelių dešimčių kilometrų, kur dėl mažesnių kainų ir didesnio pasirinkimo galima sutaupyti. Tačiau nuo šių metų spalio 1 dienos toks įprastas pirkimo įprotis pasikeis – Lenkijoje pradės veikti visą šalį apimanti gėrimų taros užstato sistema. Tai taps viena didžiausių pastarųjų metų atliekų tvarkymo reformų, kuria siekiama sumažinti mišrių buitinių atliekų kiekį ir padidinti pakuočių perdirbimą [1].
Pagal naująją tvarką didesnės nei 200 kvadratinių metrų parduotuvės bus įpareigotos priimti tuščius plastikinius butelius iki trijų litrų ir metalines skardines iki vieno litro, o nuo 2026 metų – ir daugkartinio naudojimo stiklo butelius, grąžinant pirkėjams jų sumokėtą užstatą. Užstatas sieks 0,5 zloto (apie 0,12 euro) už plastikinius butelius ir skardines bei 1 zlotą (apie 0,23 euro) už daugkartinio naudojimo stiklinius butelius. Sistemos administratoriai tikisi, kad ši priemonė padės pasiekti Europos Sąjungos tikslus – iki 2025 metų surinkti 77 proc. visų plastikinių pakuočių, o iki 2029 metų – net 90 proc.
Pasak Užstato sistemos administratoriaus (USAD) vadovo Gintaro Varno, ši naujovė tiesiogiai paveiks ir Lietuvos gyventojus, mėgstančius apsipirkti Lenkijoje. Iki šiol dalis lietuvių galėdavo uždirbti grąžindami Lietuvoje užstatu pažymėtą, bet Lenkijoje nupirktą tarą Lietuvos taromatuose. Tačiau nuo spalio to padaryti nebus galima.
„Paprasčiausiai tokios galimybės nebeliks, nes visi gėrimai Lenkijoje taip pat bus apmokestinti“, – sakė G. Varnas.[2]
Anot jo, panašus pokytis jau buvo įvykęs 2022 metais Latvijoje, tačiau realus poveikis vartotojams tada buvo menkas, kaip ir tikimasi šįkart – pasikeis tik tai, kad „Lenkija taps švaresnė, pakampėse nebesimėtys buteliai“.
Kaip veiks naujoji sistema ir ką privalės daryti parduotuvės bei gamintojai?
Pagal naujas taisykles visos didesnės nei 200 kv. metrų parduotuvės privalės priimti tuščias pakuotes ir grąžinti užstatą, o mažesnės galės rinktis – kol kas jos neprivalės priimti grąžinamos taros, tačiau nuo 2026 metų bus įpareigotos bent jau surinkti daugkartinio stiklo butelius. Užstatas nebus įskaičiuojamas į lentynos kainą, o bus pridėtas atsiskaitant kasoje. Grąžinti pakuotes bus galima bet kuriame surinkimo punkte, ne tik toje parduotuvėje, kurioje jos pirktos, o pinigai bus išmokami be pirkimo kvito – svarbu, kad tara būtų tuščia, nesugniuždyta ir su įskaitomu brūkšniniu kodu. Nuo 2026 metų užstato sistema bus išplėsta ir apims daugkartinio stiklo butelių surinkimą mažose parduotuvėse.[3]
Verslui tai reikš naujus įsipareigojimus. Parduotuvės turės įrengti vietas tarai priimti, pasirūpinti logistika ir apskaita, apmokyti darbuotojus, o taip pat pritaikyti kasų ir apskaitos sistemas. Gėrimų gamintojai ir importuotojai privalės pasirašyti sutartis su vienu iš licencijuotų užstato sistemos operatorių, pažymėti savo produktus specialiu logotipu, tvarkyti duomenis apie surinktus ir grąžintus užstatus bei reguliariai atsiskaityti su sistemos administratoriais. Vyriausybė leidimus veikti jau suteikė šešioms įmonėms, tarp jų – „PolKa S.A.“, „ZWROTKA S.A.“, „OK Operator Kaucyjny S.A.“, „EKO-OPERATOR S.A.“, „Reselekt S.A.“ ir „Polski System Kaucyjny S.A.“. Šios įmonės bus atsakingos už taros surinkimą, transportavimą, perdirbimą ir užstatų apskaitą bei vietinės infrastruktūros kūrimą. [4]
Tikimasi aplinkosauginių pokyčių, bet svarbu pasiruošti finansiniams ir logistikos iššūkiams
Lenkijos valdžia pabrėžia, kad pagrindinis tikslas – paskatinti daugkartinio stiklo naudojimą, nes vienas daugkartinis butelis gali pakeisti apie 20 vienkartinių. Vokietijoje tokie buteliai vidutiniškai panaudojami 45 kartus, Suomijoje – apie 33. Tuo pačiu iš sistemos išimtos pieno ir jogurtinių gėrimų pakuotės, nes tam prieštaravo pieno pramonė. Neatsiimti užstatai bus naudojami sistemos finansavimui. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad nors gyventojams tai suteiks galimybę lengviau prisidėti prie švaresnės aplinkos, verslui ši sistema reikš ir papildomas sąnaudas, ir riziką dėl netinkamo pasirengimo – nuo 2026 metų už neprisijungimą prie sistemos bus taikomi gerokai didesni produktų mokesčiai.
Vis dėlto, pasak specialistų, tai gali tapti ir galimybe verslui stiprinti savo įvaizdį kaip aplinką tausojančioms įmonėms, pritraukti lojalius, aplinkosaugai neabejingus klientus bei tobulinti pakuočių apskaitos procesus. „Tai nėra tik atitikties našta, bet ir galimybė sustiprinti prekės ženklo įvaizdį, didinti klientų lojalumą bei diegti inovatyvius pakuočių sprendimus“, – teigiama getsix analizėje.
