Nepaisant grėsmės iš Rytų, vokiečiai vis dar vangiai žiūri į ginkluotą krašto gynybą
Vokietijos kariuomenė jau kelis dešimtmečius susiduria su sunkumais pritraukiant naujus karius, o šią vasarą paviešinta nauja apklausa tik patvirtino gilėjantį visuomenės skepticizmą. Forsa instituto atlikto tyrimo duomenimis, vos 16 procentų vokiečių pareiškė, kad „tikrai“ imtųsi ginklų ir gintų savo šalį, jei kiltų karinę grėsmė. Dar 22 procentai atsakė, kad „tikriausiai“ tai padarytų, tad bendras galimų gynėjų skaičius siekia tik 38 procentus[1].
Tuo tarpu net 59 procentai respondentų teigė, kad „greičiausiai“ arba „tikrai“ nedalyvautų ginkluotoje krašto gynyboje. Šis atsisakymas ypač išreikštas tarp moterų — 72 procentai jų pasisakė prieš galimą dalyvavimą kare. Tyrimas buvo atliktas RedaktionsNetzwerk Deutschland užsakymu, apklausiant apie tūkstantį Vokietijos piliečių liepos 28–29 dienomis.
Krašto apsaugos planus griauna ir dar vienas rodiklis — beveik du trečdaliai gyventojų pripažįsta, kad „greičiausiai“ negintų savo šalies nuo potencialaus įsiveržimo. Tai skaudus smūgis Boriso Pistoriaus, Vokietijos gynybos ministro, vadovaujamam Bundesvero stiprinimo planui.
Naujas šaukimo planas: privalomi klausimynai ir sveikatos patikros
Po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metais Berlynas paskelbė esminį saugumo politikos pokytį, vadinamą „Zeitenwende“ — laikų lūžiu. Tačiau naujausių apklausų rezultatai rodo, kad visuomenė šį lūžį priima atsargiai.
Liepos mėnesį B. Pistorius pristatė naują karo tarnybos modelį, pagal kurį iki 2031 metų planuojama kasmet į Bundesverą pritraukti 40 000 jaunuolių. Viena iš šios sistemos priemonių — visiems 18 metų sulaukusiems vaikinams bus siunčiami privalomi klausimynai, o vėliau gali būti organizuojamos privalomos medicininės apžiūros, skirtos įvertinti jų tinkamumą tarnybai.
Pagal kariuomenės pareigūnų vertinimus, Bundesvero pajėgų dydį būtina padidinti nuo dabartinių 182 000 iki bent 260 000 karių iki 2035 metų. Atsargos karių skaičių taip pat planuojama išauginti — nuo 60 000 iki 200 000[2].
Vokietijos kariuomenė su personalo trūkumu susiduria ne pirmus metus. Viena iš pagrindinių priežasčių — giliai įsišaknijęs karo kaltės jausmas ir plačiai paplitusi nuostata, kad šaliai nebereikia kariuomenės. Privalomoji karo tarnyba buvo panaikinta dar 2011 metais, nes buvo itin nepopuliari.
Gynybos krizė nėra vien Vokietijos problema
Naujausi duomenys siunčia rimtą signalą ir Friedrichui Merzui, kuris po vasario mėnesio rinkimų pergalės tapo Vokietijos kancleriu. „Vokietija sugrįžo“, tada pareiškė F. Merzas, pažadėjęs atsispirti Vladimiro Putino grėsmei.
Jis vadovauja centro dešiniųjų Krikščionių demokratų sąjungai, o viena iš jo įgyvendintų reformų — istoriniai skolos apribojimų pakeitimai, leidžiantys neribotai didinti gynybos finansavimą projektams, kurių vertė viršija 1 proc. BVP.
F. Merzo vyriausybė taip pat sukūrė specialų 500 milijardų eurų (apie 435 mlrd. svarų sterlingų) infrastruktūros fondą, skirtą šalies kelių ir geležinkelių tinklui atnaujinti. Šis fondas yra esminė NATO saugumo planavimo dalis, ruošiantis galimai konfrontacijai su Rusija — Vokietija taptų pagrindiniu tranzito koridoriumi sąjungininkų pajėgoms.
Vokietija nėra vienintelė, kuri susiduria su gyventojų nenoru ginti tėvynę. Italijoje analogiškos apklausos duomenimis, tik 16 procentų gyventojų pareiškė norą ginti savo šalį, nors pastarąjį dešimtmetį gynybos biudžetas išaugo net 46 procentais.
Jungtinėje Karalystėje kariuomenė ir karinis jūrų laivynas beveik kasmet nuo 2010 metų nesugebėjo įvykdyti naujų karių pritraukimo planų. Priežastys: stagnuojantis darbo užmokestis, prastos gyvenimo sąlygos kareivinėse bei vis bendresnė tendencija jaunimui nesidomėti karine tarnyba.
