Andrius ŠVARPLYS: pūkuoto liberaliojo, t.y. techninio, mąstymo tipas

Niekšybės paslaptis ištiko Vakarų visuomenes ir valstybes

Atrodytų puikios Dariaus Kuolio mintys, kaip visada. Daug teisingų, patrauklių citatų. Aiškiai girdimas krikščioniško giluminio susitaikymo tonas. Ir tikrai vertas tylaus, ilgo apmąstymo raginimas gerbti prieš mus buvusius. Gerbti istoriją.

Bet viskas yra ne taip. Nemanau, kad čia yra krikščionybės. Ir nemanau, kad čia yra tikro susitaikymo. Čia yra tiktai pūkuoto liberaliojo, t.y. techninio, mąstymo tipas.

Per vėlu, Dariau, per vėlu. Niekšybės paslaptis ištiko Vakarų visuomenes ir valstybes. Ji slenka ir gniuždo kas buvo sukurta Dievo ir žmogaus. Kėsinamasi į pagrindus.

Pats susitaikymas kaip techninis veiksmas yra beprasmis, jei nėra tiesos. Kaip atleidimas yra beprasmis be atgailos. Sutarti su niekšu dėl ko? Jau prieita fazė, kai reikia ginti apsiginti negalinčius, t.y. vaikus.

Donelaitis buvo teisus romantinio tautos (valstietijos) gimimo fone - jį, kaip ir Schillerį, Goethe, Schleiermacherį, Novalį - žavėjo gamtos, tautos ir Dievo dermė. Nepripažintos žmonių (trečio luomo) sielos aušra. Bet šitas rojus jau praėjo. Pasaulis dabar žengia pragaro keliu. Reikia išsitraukti (G.K.Chestertono) kardus, kad įrodynėti dvi lytis, kad 2x2=4, kad valstybė moxlo vardu nežudytų badalais, arba kad neatimtų vaikų iš tėvų dėl biurokrato išvados? Suprantu, kad Santaros Šviesoje šitos temos galėjo būti neaptartos. Per daug nekomfortiškos?

Ne krikščioniška nuostata padeda polikams paversti pasaulį pragaru, o šėtoniška

Krikščioniška nuostata yra priešintis Niekšybei, ypač kai ji tampa ribine.

Be tiesos rojus yra šėtono karalystė. To liberalus mąstymas iš principo negali suprasti, nes jam tiesa yra susitaikymo kliuvinys (juk tiesos nėra, yra tik skirtingi požiūriai, kuriuos reikia sutaikyti. Tiesos postulavimas yra radikalus, tamsus ir barbariškas. Yra tiktai laisvas žmogus, kuris ieško tiesos, o tiesų yra daug. Pirmiau yra laisvė, o tiesa yra kas? Kažkoks tolimas, šalutinis, subjektyvus, antraeilis produktas).

Tuo tarpu tik iš tiesos seka atgaila ir tikrasis susitaikymas. O ne iš pasaulio kaip rojaus ir techninio susitaikymo seka kažkokia įsivaizduojama liberalioji taika. Liberalioji taika yra ne kas kita kaip Antikristo instrumentas realizuoti Niekšybę. Apie tai mus perspėjo Antanas Maceina - žymiai realesnis mąstytojas šiandien nei Donelaitis. Kaip ir Juozas Girnius, o ne Aristotelis (kuris šiaip jau su dorybėmis ir paidea dar tikrai pasiginčytų su daugiabalsiškumu ir simfonija). Aleksandras Štromas, o ne europeizuotas parsidavėlis Adamas Michnikas. A.Jokubaitis, o ne V. Landsbergis. Hamletas, o ne dabartinė Santara-Šviesa. Šliogeris, o ne Donskis. Sigitas Tamkevičius, o ne Tomas Venclova.

Juk neatsitiktinai liberalusis rojus žada viena, o realybėje gaunasi visai kas kita. Pvz. gina žmogaus teises, o išeina žmogaus prigimties subjaurojimas, paneigimas. Gina pažeidžiamas visuomenės grupes, o realiai priverstinai primeta pažiūras kitoms visuomenės grupėms. Gina vargšų migrantų teises kirsti sieną (ieškoti donelaitiško pasaulio kaip rojaus), o realiai įgalina vaikų prekybą ir pedofilijos tinklus (virš 300 000 dingusių vaikų ant JAV pietinės sienos). Gina vaikų teises, o realiai pažeidžia jas, nes lengva biurokrato ranka atima iš šeimų. Gina kultūrinę įvairovę, o realiai leidžia prievartauti vietinius gyventojus. Kovoja prieš diksriminaciją, o realiai įveda cenzūrą. Ir t.t.

Liberalusis rojus yra pūkuotas Niekšybės pavadinimas

Žalimas niekuomet negins Vėgėlės. Kodėl? Todėl, kad vienas niekšas, o kitas ne. Vienas įskųs. Kaip stribas. Kaip jau ir skundžia. O kitas - ne. O jeigu gins, reikės rasti savyje krikščioniško orumo ir drąsos ištiesti atleidimo ranką.

"Jūs pažinsite tiesą ir tiesa padarys jus laisvus", Jn.8,32.

Tai autorinis Andriaus Švarplio tekstas, kuriuo autorius sutiko pasidalinti 77.lt platformoje.