Vyriausybės vertinimas pasiekė rekordines žemumas
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ gegužės 19–26 dienomis atlikta visuomenės nuomonės apklausa išryškino dabartinių valdančiųjų problemas, o pastarųjų savaičių „čekiukų“ skandalas, supurtęs Vyriausybę, galutinai perpildė visuomenės kantrybės taurę.
Pasipiktinimo esama valdžia dabar jau neslepia didelė dalis Lietuvos piliečių, o bene daugiausiai kritikos sulaukia sumaišties į šalies politinę padangę savo skubotais sprendimais įnešę konservatoriai[1].
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) gegužės mėnesį sulaukė tik 9,2 proc. palaikymo, nors balandį už šią politinę jėgą būtų balsavę 12 proc. respondentų. Tokio žemo reitingo rezultato TS-LKD šioje kadencijoje nėra turėję.
O su (ne) populiarumo problema susiduria ne tik partija, tačiau ir individualūs politikai. Apklausoje vertinta tai, kuris politikas šiuo metu galėtų eiti ministro pirmininko pareigas.
Dabartinės Lietuvos premjerės Ingridos Šimonytės vertinimas šioje kategorijoje dabar prasčiausias nuo pat Vyriausybės darbo pradžios. Jos reitingas 2020-ųjų gruodį siekė 36,6 proc., 2021 metų gruodį šis rodiklis jau tesiekė 16,7 proc., 2022 metų gruodį – 16 proc., tačiau šių metų gegužę premjerės poste ją matyti tenori vos 8,9 proc. respondentų.
Vieną skandalą keičiant kitu, akivaizdžiai sumenko ir bendras visuomenės pasitikėjimas visos Vyriausybės darbu. Teigiamai Vyriausybės veiklą gegužės mėnesį įvertino tik 23,4 proc. Lietuvos piliečių. Tuo tarpu neigiamai arba greičiau neigiamai dabartinio ministrų kabineto veiklą gegužės mėnesį vertino net 69,8 proc. respondentų.
Vyriausybė nebėra pajėgi dirbti, Lietuvos visuomenė pervargo nuo nuolatinių skandalų, kompetencijos ir atsakomybės stokos
Per visą Lietuvą nuskambėjus vadinamajam „čekiukų“ skandalui, jo ištakos nuvedė ne tik prie savivaldos politikų, tačiau ir prie dabartinių Seimo narių ar net ministrų, o dėl šio skandalo, tiksliau, dėl savivaldos lėšų švaistymo, pasitraukti jau teko konservatorių deleguotai švietimo, mokslo ir sporto ministrei Jurgitai Šiugždinienei.
Vyriausybei sugėrus tokį smūgį, valdantieji karštakošiškai prakalbo apie išankstinius rinkimus ar net Vyriausybės atsistatydinimą. Netrukus, žodžiai tapo darbais: grupė konservatorių įregistravo Seimo nutarimo projektą dėl pirmalaikių parlamento rinkimų, juos planuota surengti rugsėjo 10 dieną. Konservatoriai savo sprendimą grindė tuo, kad Vyriausybėje įsivyravus chaosui, tapo būtina perkrauti politinę sistemą.
Tačiau praėjusią savaitę Lietuvos parlamentarai išankstiniams rinkimams tarė „ne“: Seime 66 parlamentarų balsavus už, 61 balsavus prieš ir 8 susilaikius, pirmalaikių Seimo rinkimų projektui pritarta nebuvo.
Tačiau tai dar nebuvo valdančiųjų pradėto cirko pabaiga. Juk dar prieš šį balsavimą premjerė I. Šimonytė buvo skambiai pareiškusi, kad jei nebus pritarta pirmalaikiams rinkimams, ji liepos viduryje, po NATO viršūnių susitikimo Vilniuje, atsistatydins. Tai savaime reikštų ir visos Vyriausybės atsistatydinimą. Tačiau ir šiuo atveju buvo prisikalbėta pernelyg skubotai. Praėjusį penktadienį į prezidiumo posėdį susirinkę TS-LKD partijos nariai nutarė, kad šalies Vyriausybė lieka darbuotis toliau, dar kartą patvirtintas pasitikėjimas ir premjere I. Šimonyte.
Tačiau toks politinis nestabilumas – tik pastarosiomis savaitėmis pastebėti pavyzdžiui. Iš tiesų, per pastaruosius dvejus su puse metų šalį sukrėtė viena politinė krizė po kitos. Ilgą laiką visuomenę labiausiai audrino pandemija ir valdančiųjų pasirinkta jos valdymo politika. Judėjimo apribojimai švenčių metu, ilgas mokyklų uždarymas ir nuotolinis mokymasis, kaukių dėvėjimo politika, o vėliau – ir skandalingasis galimybių paso pritaikymas bei arši vakcinacijos kampanija kaip reikiant įpykdė lietuvius.
Jau tuomet ilgalaikių ribojimų įpykdyta visuomenė pasijautė išduota, ėmė reikšti savo nepritarimą valdžios sprendimams, drąsiai ėjo protestuoti ir ginti savo teisių. Pavyzdžiui, 2021 m. rugpjūčio 10 dieną prie Lietuvos parlamento organizuotas mitingas peraugo į riaušes, o prie Seimo rūmų susirinkusi minia tuomet tvirtino, kad protestuotoja prieš privalomą skiepijimą bei ribojimus. Kiek vėliau už savo atžalų laisves kovojančios mamos prie Vyriausybės ir prezidentūros pastato nusiavė batus: taip jos protestavo prieš galimybių pasą vaikams.
Prieš valdančiųjų „genderizmo“ politiką taip pat pasisakė didelė dalis visuomenės narių, kurie aktyviai prisijungė prie Didžiojo Šeimų maršo – protesto akcijos, nukreiptos prieš Stambulo konvencijos ratifikavimą, lyčių bei LGBT bendruomenės tematikų įtraukimą į visuomenę. Dėl Lietuvos šeimų bei vaikų gerovės susirūpinę piliečiai kritikavo ir skubotai priiminėjamus Civilinės sąjungos įstatymo projektus bei siekį dekriminalizuoti dalį narkotikų.
Lietuvos piliečius Vyriausybės darbe piktino ir daugiau dalykų. Šių metų pavasarį plačiai nuskambėjo nepotizmo skandalas, kuomet paaiškėjo, kad „Lietuvos geležinkeliuose“ (LTG) grupės korporatyvinių reikalų direktore buvo paskirta Agnė Belickaitė – ekonomikos ir inovacijų viceministro Vinco Jurgučio sutuoktinė ir ministrės, Laisvės partijos pirmininkės Aušrinės Armonaitės draugė.
Bene tuo pat metu su aštria kritika iš ūkininkų susidūrė ir žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, o su juo pavaduotoju Roku Petrašiūno sietas ir prekybos įtakingais postais skandalas: paaiškėjo, kad R. Petrašiūnas Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) vadovui Aleksandrui Mazikevičiui siūlė ypač aukštas pareigas Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE). Imta spekuliuoti, kad patraukti iš pareigų A. Mazikevičių siekia pats ministras K. Navickas. Juk žemės ūkio ministras yra TS-LDK narys, o jau kurį laiką Lietuvos politiniuose užkulisiuose sklandė gandai, kad į NMA vadovo postą ambicingai taikosi ne kas kitas, o šiuo metu Teisės departamentui vadovaujantis Audrius Skaistys, konservatorių finansų ministrės Gintarės Skaistės sutuoktinis.
Kiek anksčiau, tikras skandalas kilo ir dėl energetikos ministro Dainiaus Kreivio bei finansų viceministro Gedimino Norkūno, kurie buvo įsigiję„Ignitis grupės“ akcijų. Lietuvos politinę padangę vienu metu temdė ir įtemptos diskusijos dėl teisingumo ministrės išsilavinimo: Evelina Dobrowolska neturi magistro laipsnio. Pro akis visuomenei neprasprūdo ir konservatorių planas į Konstitucinio Teismo (KT) teisėjo kėdę pasodinti saviškį Stasį Šedbarą. Tuomet atkreiptas dėmesys, kad yra Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, į parlamentą patekęs su konservatorių partija ir tik neseniai dėl numatytų karjeros vingių laikinai sustabdęs narystę joje.
Buvęs vidaus reikalų ministras G. Furmanavičius: Lietuva nebėra savarankiška valstybė – viskas yra padiktuojama iš viršaus
Į dabartinę Lietuvos politikos krizę negailėdamas kritikos žvelgia buvęs šalies vidaus reikalų ministras, publicistas Gintaras Furmanavičius. Įvertinęs pastarųjų savaičių valdančiųjų demonstruotus politinius viražus, G. Furmanavičius teigia, kad su didžiausiomis problemomis dabar susiduria ne valdantieji, tačiau pati Lietuvos visuomenė. Jo teigimu, dar vos prasidėjus šiam skandalui buvo galima suprasti, kad Vyriausybės pasitraukimo tikėtis neverta.
G. Furmanavičius aiškina, kad tokio valdžios laikymosi priežastis paprasta – milžiniškos vertės projektai, kuriuos dabartinė valdžia pusiau slapta siekia įgyvendinti bei pasipelnyti.
„Šiuo metu yra paruošti du didžiuliai projektai: tai yra vėjo jėgainių parkai Baltijos jūroje. Antrasis jų bus daugiau mažiau komercinis, tuo tarpu pirmasis – yra akivaizdžiai „užtaisytas“ „Igničiui“. Ten yra milijardinės sumos“, – teigia G. Furmanavičius, akcentuodamas, kad šių parkų sumos, lyginant su Lietuvai milžiniškus pinigus atsiėjusio SGD terminalo-saugyklos „Independence“ kaina, bus ženkliai didesnės.
Buvęs vidaus reikalų ministras teigia, kad būtent dėl tokių brangių ir jiems pelningų vystomų planų dabartinė valdžia ir nesiryžo trauktis: norima užsitikrinti visus įmanomus finansinius svertus ateičiai, nes yra suprantama, kad valdžioje jie artimiausioje ateityje jau nebus.
Tačiau net ir numanęs, kad Vyriausybė po dabartinio skandalo nesitrauks, G. Furmanavičius neslepia nusivylimo dėl to, ir atvirai teigia, kad kartelė Vyriasybėje yra nuleista itin žemai.
„Mes praktiškai galime išeiti į gatvę, išskaičiuoti žmones pirmais antrais ir pagal nuotaiką arba pirmiems, arba antriems dalinti ministrų postus“, – esamą situaciją apibūdina G. Furmanavičius.
Pats ėjęs vidaus reikalų ministro pareigas, G. Furmanavičius negali atsistebėti tuo, kokią kompetencijos stoką demonstruoja dabartinė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Pasak pašnekovo, ypač nekompetetingai atrodo ministrės paskutinis sprendimas atsisakyti atvykti į Seimą kalbėtis su opozicijos atstovais.
Toks išsišokimas, pasak G. Furmanavičiaus, gali būti prilygintas tik tam, kaip Lietuvos Konstituciją supranta I. Šimonytė. Pašnekovas pabrėžia, kad pagal valstybės santvarką Lietuva yra parlamentinė respublika, tačiau dabar atrodo, kad šalyje galios svertai yra tarsi susikeitę: I. Šimonytė tiesiog atvirai šokdina parlamentą, o šis – turėdamas prižiūrėti ir reguliuoti Vyriausybę, to nedaro.
Apžvelgęs esmines valdančiųjų klaidas kaip vieną didžiausių pavojų Lietuvai G. Furmanavičius išskiria tai, kad į visuomenę ir į eilinį pilietį nebėra atsižvelgiama. Kaip pavyzdį jis pateikia diskusijas dėl partnerystės įstatymo. Nors remiantis apklausomis, kurių patikimumu taip pat galima abejoti, apie trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų pasisako prieš šį įstatymą, užsiimdami įvairiomis manipuliacijomis, valdantieji įstatymo svarstymą vistiek įspraudžia į Seimo darbotvarkę.
„Mes nebeesame savarankiška valstybė,mums viskas yra padiktuota iš viršaus: ką mes darome, kaip mes elgiamės, kokius įstatymus priiminėjame“, – konstatuoja G. Furmanavičius, manantis, kad net ir paskutinis valdančiųjų fiasko jų elektoreto neatbaidys, o jų rinkėjai ir ateityje balsuos už tuos pačius politikus.
Profesorius E. Vaitkus žodžių nelaiko: Lietuvoje yra vienos sistemos okupantų valdžia
Lietuvos gydytojas hematologas, habil. daktaras Eduardas Vaitkus taip pat negaili kritikos Lietuvos valdžiai. Ilgametę patirtį medicinos srityje sukaupęs ekspertas žodžių nebesirenka ir teigia, kad Lietuvoje egzistuoja vienos sistemos okupantų valdžia, turinti dvi neatskirias puses: viena pusė vadinama opozicija, o kita pusė vadinama – valdančiąja, arba pozicija, tačiau valstybinės krizės, o ypač COVID-19 pandemija pademonstravo, kad iš tiesų sistema yra viena.
„Jie keičia tik švarkelius, skvernelius ir sukneles. Jie yra tie patys. Pradžioje pandemijos Skvernelio-Verygos-Karbauskio pusė buvo valdančioji, tai yra pozicija. Nuo 2020 metų lapkričio mėnesio valdančioji tapo Landsbergio- Šimonytės „šaika“, kuri iš opozicijos tapo pozicija. Bet antikonstituciniais Vyriausybės veiksmais „coronės“ atveju pasižymėjo tiek viena, tiek ir kita pusė ( „galimybių“ pasas, susirinkimų, judėjimo ribojimai)“, – teigia profesorius E. Vaitkus.
Ilgametę darbo patirtį medicinos srityje turintis gydytojas teigia, kad kitų užsienio šalių, ypatingai Švedijos, pavyzdys parodė, kad pandemijos metu buvo tvarkytis be karantino ir be griežtų apribojimų. Tačiau Lietuvoje buvo pasirinkta eiti kitu keliu: kalbėta apie tai, kad būtina vakcinuoti 90 proc. žmonių, nepasiskiepijusiems asmenims buvo ribojamos pilietinės teisės, teigta, kad būtent jie yra pagrindinis viruso platinimo veiksnys, o tuo tarpu didžiosioms farmacijos bendrovėms suteiktas atleidimas nuo atsakomybės už skiepų nepageidaujamą poveikį, o ligoninės ėmėsi netinkamo sergančiųjų COVID-19 gydymo veiksmų, kas galėjo prisidėti prie didesnio mirtingumo.
Kritikos profesorius E. Vaitkus negaili ne tik Vyriausybei, tačiau ir visam Seimui. Kaip vieną iš pavyzdžių, kaip Seimas veikia sąmoningai laužydamas savo priesaiką ir Konstituciją E. Vaitkus pateikia pavyzdį, kai praėjusios kadencijos Seime 111 parlamentarų balsavo „už“ , nei vieno balso „prieš“ ar „susilaikė“, ir taip buvo patvirtinta sutartis dėl JAV karinės bazės Šiauliuose, kuri prieštarauja Konstitucijos 137 str. ir net Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimui šiuo klausimu.
Šios kadencijos Seime veikimo prieš Konstituciją taip pat nestokota. Profesorius E. Vaitkus primena, kad parlamente net 83 Seimo nariai patvirtino antikonstitucinį įstatymą dėl pabėgėlių, o du Seimo nariai – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininas Laurynas Kasčiūnas ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė net pareiškė , kad jie dar kartą pasielgtų eitų prieš Konstituciją. E. Vaitkus primena, kad Lietuvos prezidentas G. Nausėda taip pat sąmoningai pasirašė ir įteisino Seimo priimtą antikonstitucinį įstatymą.
„Taigi, Lietuvos valdžia prarado savo legityvumą, ji yra neteisėta. Ši valdžia, kuri susideda iš pozicijos ir opozicijos Seime, kuri suformuoja Lietuvos Vyriausybę yra neteisėta. Kaip ir vyrukas vardu Gitanas, kuris turėjo būti Lietuvos Konstitucijos garantas“, – teigia profesorius E. Vaitkus.
H. Žukauskas: ši Vyriausybė problemų nesprendžia, bet jas pati kuria
Buvęs aplinkos ministras ir Lietuvos eksparlamentarų klubo (LEK) prezidentas Henrikas Žukauskas teigia, kad apie šitą vyriausybę, kokios, jo nuomone, Lietuvoje dar nebuvo, jau yra tiek prirašyta ir prikalbėta,kad pridėti kažką naujo yra sudėtinga. Vis dėlto, su Lietuvos politika artimai susipažinęs H. Žukauskas išskiria esminius valdžios nekompetencijos pavyzdžius.
„Reikia mokėti sugebėti pasirinkti tokius asmenis į ministrų kabinetą, kurie be lojalumo savai partijai, savam rateliui, daugiau neturi jokių gebėjimų. Kurį bepaimsi apie kurį bekalbėsi – jokios politinės kultūros, veiklos išmanymo. Susidaro vaizdas, kad jie yra atvykę iš svečios šalies ir su Lietuva neturi nieko bendro“, – dabartinės Vyriausybės ministrų kabinetą vertina H. Žukauskas.
Buvęs aplinkos ministras taip pat pabrėžia, kad ši valdžia pasižymi viena savybe – imituoti veiklą ir rimtu veidu bendrauti su sau palankia žiniasklaida.
„Užsiimame kosmoso užkariavimu, kariaujame arba gadiname santykius su kitomis šalimis, kėsinamės į šventą lietuvių kalbą. Bakalaurai vadovauja“, – Vyriausybės nuveiktų „darbų“ pavyzdžiais dalinasi pašnekovas.
Tačiau H. Žukausko teigimu, ne mažiau pavojinga ir netinkama šioje Vyriausybėje yra ir tai, kad politikai, regis, nesupranta kam tarnauja: nors oficialiai lyg ir yra nustatyta, kad valdžią renka žmonės, kuriems išrinktieji ir turėtų dirbti, H. Žukauskas akcentuoja, kad to šių dienų Lietuvoje nebematome.
„Kaip yra iš tiesų? Ledinėmis, žuvies akimis yra stumiami įstatymai visiškai nesusiję su daugumos šalies piliečių lūkesčiais. Turiu mintyje, Stambulo konvenciją, partnerystės klausimus, narkotikų legalizavimo, lyties keitimo, genderistinės politikos ir dar daug panašių. Žmonėms to nereikia, bet vistiek bet kokiais būdais ar apgaule, ar pakeitus pavadinimus, vistiek pirmyn. Ar nėra pas mus krizės, ar pinga prekės, ar pati mažiausia infliacija? Deja ne. Šie tautai ir žmonėms svarbūs ir rūpimi klausimai daugumos nedomina“, – teigia H. Žukauskas.
Patirties politikoje pats nestokojantis pašnekovas išskiria ir tai, kad dabartinė valdžia pasižymi stebėtina aroganija, kai kalba, tačiau visiškai negirdi to, kas jų yra prašoma bei yra įsitikinę, kad jų nuomonė – yra pati geriausia ir teisingiausia. Prie šios problemos E. Žukauskas priskiria ir įsivyravusią melo politiką bei skaidrumo nebuvimą:
„Na komentuoti tokių vyriausybės veiksmų net nebūtina. „Atsistatydinsiu jei Seimas nepasileis”, „Gal kiek pasikarščiavau“. Politikams pasakytas žodis yra viskas. Geriau patylėti, nei plepėti kas papuola. Šimonytei, Gabrieliui, Kreiviui, tai nėra suvokiama. Žodžiai pilasi laisvai ir, aišku, grįžta bumerangu“.
Kaip paskutinę, tačiau tikrai ne mažiau svarbią problemą šioje Vyriausybėje E. Žukauskas įžvelgia ir valdžios atstovų korupcinėse schemose bei lėšų švaistymo praktikose: nuo energetikos, iki viešųjų pirkimų ir galiausiai – garsiųjų „čekiukų“.
„Ši vyriausybė yra unikali tuo, kad problemų nesprendžia, bet jas kuria ir su jomis kovoja. Niekas iš išorės mums didelės įtakos nedaro. Mes patys murkdomės vienos ar kelių partijų daugumos sukurtame liūne ir niekaip nerandame kaip iš to liūno išbristi. Gal būtų pagelbėję naujos vyriausybės formavimas, gal priešlaikiniai Seimo rinkimai, bet to nebus, nes palikti šiltas valdiškas kėdute niekas nenori. Impotencija, alkoholizmas ar kitokios priklausomybės yra pagydomos, jei pritaikysi gerą, efektyvų gydymą ir pats su tuo susitaikysi. Kvailumo, deja, nepagydys niekas. Ir dar blogai, kad valdantieji patys to nepripažįsta. O tai jau labai blogai“, – esamą situaciją apibendrina H. Žukauskas.
