Dalis senjorų džiaugiasi 1-2 tūkst. eurų dydžio pensijomis
Toli gražu ne visi Lietuvos senjorai susiduria su skurdo rizika – štai, „Sodros“ duomenimis, net apie 85 tūkst. gyventojų esą gauna senatvės pensijas, kurios siekia ir daugiau nei vidutiniškai uždirba tūlas lietuvis. Šios išmokos dažniausiai patenka į 1 000–2 000 eurų ribas, o jas gaunantys žmonės paprastai yra sukaupę ilgą, apie 44 metų darbo stažą.
Dar mažesnė dalis – apie pusantro tūkstančio senjorų – gauna daugiau nei 2 000 eurų, o išskirtiniais atvejais pensijos peržengia ir 3 000 eurų ribą. Tokie atvejai dažniausiai susiję su itin ilgu darbo laikotarpiu bei sprendimu ilgiau likti darbo rinkoje[1].
Didžiausios pensijos Lietuvoje jau viršija 3 600 eurų, tačiau jas gauna vos kelios dešimtys gyventojų. Paprastai tai žmonės, sukaupę daugiau nei 50 ar net 60 metų darbo stažą.
Be to, dalis jų sąmoningai atidėjo išėjimą į pensiją – už kiekvienus papildomus metus išmoka didėja maždaug 8 procentais, o maksimaliai atidėjus laikotarpį gali išaugti net iki 40 procentų. Tai rodo, kad sistemoje egzistuoja galimybės ženkliai padidinti pensiją, tačiau jos prieinamos tik nedidelei daliai gyventojų.
Egzistuoja ir kita pusė – pensijos nepakanka net mokesčiams
Vis dėlto nemaža dalis senjorų gyvena visai kitokiomis sąlygomis. Kai kurių jų pajamos nesiekia nė 500 eurų per mėnesį. Marijampolėje gyvenanti pensininkė Virginija dienraščiui tv3.lt papasakojo, kad jos gaunama apie 450 eurų pensija leidžia patenkinti tik būtiniausius poreikius.
Anot jos, kartais tenka rinktis tarp maisto ir vaistų, o susimokėti mokesčius padeda vaikai. Tokia situacija nėra pavienė – daugelis vyresnio amžiaus žmonių pripažįsta, kad oriam gyvenimui reikėtų bent 1000 eurų per mėnesį.
Bendrai Lietuvoje vidutinė senatvės pensija siekia apie 750 eurų, o turint būtinąjį darbo stažą – kiek daugiau nei 800 eurų. Tačiau pagal santykį su atlyginimais Lietuva atsilieka nuo kaimyninių šalių: Latvijoje vidutinė pensija siekia apie 680 eurų, Estijoje – apie 840 eurų.
Ekspertai pabrėžia, kad didžiausias iššūkis išlieka sparčiai senstanti visuomenė – mažėjantis dirbančiųjų skaičius turi išlaikyti vis didesnę pensininkų dalį. Nors kalbama apie kaupimo sistemos stiprinimą, esminių pokyčių artimiausiu metu nenumatoma, o realios reformos gali būti svarstomos tik po kelerių metų.
Ruošiami „siurprizai“ gaunantiems valstybines pensijas
Lietuvoje dalis gyventojų gauna ne tik įprastas „Sodros“ pensijas, bet ir papildomas valstybines pensijas, kurios skiriamos už tam tikrus nuopelnus ar socialines aplinkybes. Šiuo metu galiojanti tvarka numato, kad net jei žmogus turi teisę į kelias skirtingas valstybines pensijas, jis privalo pasirinkti tik vieną[2].
Tačiau Seime jau registruota pataisa, kuria siūloma šį principą keisti – leisti gauti dvi valstybines pensijas, jei jos paskirtos skirtingais pagrindais. Iniciatyvos autorius Domas Griškevičius teigia, kad toks pokytis užtikrintų teisingesnį valstybės nuopelnų įvertinimą, nes vienas žmogus gali turėti kelis reikšmingus pasiekimus, kurie neturėtų būti „anuliuojami“ vienas kitu.
Siūlomi pakeitimai paliestų tokias grupes kaip daugiavaikiai tėvai, garbės donorai, laisvės kovų dalyviai ar sportininkai, o papildomas valstybės biudžeto poreikis galėtų siekti iki 1,1 mln. eurų per metus. Vis dėlto diskusijos dėl valstybinių pensijų sistemos tęsiasi jau ne vienerius metus.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kol kas nesiima vertinti pataisų dėl duomenų trūkumo, o ekonomistas Romas Lazutka šią sistemą kritikuoja iš esmės, vadindamas ją pasenusia ir socialiai neteisinga. Jo teigimu, valstybė turėtų atsilyginti už nuopelnus tuo metu, kai jie įvyksta, o ne per pensijų sistemą, kuri ne visus pasiekia – dalis žmonių jos gali taip ir nesulaukti.
