„Adderall“ trūkumas kelia pavojų ADHD pacientams
ADHD (dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromas), deja, išlieka visą paciento gyvenimą, o psichiką stimuliuojantys vaistai, kaip žinia, yra labiausiai paplitęs gydymas[1].
Vašingtono valstijoje net kelis mėnesius trūko šio medikamento, dėl ko žmonėms, dirbantiems kai kuriose kavinėse bei kitose klientų aptarnavimo sferose (ir, žinoma, ne tik), buvo sunku prisiminti užduotis. Galų gale, tą dieną, kai jie pagaliau gavo vaistų papildymą, nemaža dalis iš jų buvo atleisti iš darbo dėl „veiksmingumo stokos“.
Toks scenarijus, akivaizdu, nėra iš mistinio filmo – mes visi esame priklausomi nuo sistemos, kurios spragas neretai tenka užkaišioti pagaliais ir ausų kištukais.
Minėtą sindromą turintiems asmenims, kaip jau supratote, vaistai yra būtina pagrindinės veiklos sąlyga, tačiau per pastaruosius metus tokiems pacientams tapo labai sunku gauti priežiūrą, mat dar praėjusį spalį Maisto ir vaistų administracija (FDA) paskelbė, kad trūksta „Adderall“ – vieno iš labiausiai paplitusių stimuliuojančių vaistų nuo ADHD[2].
Blogiausia tai, jog pastaraisiais mėnesiais pacientai pranešė ir apie beveik visų tipų ADHD vaistų tiekimo problemas, ir iš esmės niekas nežino kodėl. Ar tai tam tikra tiekimo grandinės problema, pandemijos eros paklausos padidėjimas, o gal vyriausybės susidorojimas?
Bet kokiu atveju, oficialūs paaiškinimai suteikia mažai aiškumo: kol FDA pranešime minimas „nutrūkstamas gamybos vėlavimas“ įmonėje „Teva“, vaistų pasiūlą kontroliuojanti Narkotikų kontrolės tarnyba (NVA) praėjusį mėnesį paskelbė, jog, nepaisydama trūkumo, 2023 metams gamybos kvotų nedidins – vėlgi, nepateikdama aiškios priežasties.
Kovos su narkotikais valdybos taisyklių pažeidimas prišauks teisines problemas
Kai kurie tyrimai rodo, kad stimuliatoriai teikia didelę naudą ADHD sergantiems pacientams, pagerindami jų rezultatus mokykloje ir darbe bei sumažindami depresijos, nerimo, piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis ir savižudybių riziką[3]. Tuo tarpu atlikta milijono pacientų įrašų analizė netgi nustatė, jog suaugusieji, sergantys ADHD ir vartojantys specialius stimuliuojančius vaistus, daug rečiau pateks į automobilio avariją.
Visgi vaistai, kaip žinia, taip pat gali suteikti kitokį postūmį žmonėms, neturintiems ADHD.
Detaliau kalbant, receptiniai stimuliatoriai nedaro jokios įtakos suaugusiųjų, neturinčių ADHD, kognityvinei veiklai; tai, ką jie suteikia kitiems žmonėms, yra perdėm pakili nuotaika. Ir, kaip ir visi dalykai, kurie „pralinksmina“, pastarieji gali sukelti priklausomybę su šalutinių poveikių puokšte: nemiga, padidėjusiu širdies susitraukimų dažniu ir aukštu kraujospūdžiu; didesnėmis dozėmis jie gali sukelti panikos priepuolius, psichozę arba traukulius.
Štai kodėl amfetaminas JAV yra kontroliuojamų medžiagų sąraše – priimtas naudoti medicinoje, tačiau turintis didelį piktnaudžiavimo potencialą.
Dėl šios priežasties gamintojai ir platintojai turi nustatyti ribas, kiek vaistų gali nusipirkti kiekviena vaistinė. Gydytojai taipogi turi tikrinti savo pacientus – kiekviena šios tiekimo grandinės grandis privalo atsisakyti ir pranešti apie bet kokius „įtartinus užsakymus“, kurių dydis bei dažnumas nukrypsta nuo įprasto modelio.
Šiaip ar taip, bet kurios DEA (kovos su narkotikais valdybos) taisyklių pažeidimas gali reikšti dideles problemas: nuo civilinių bausmių iki baudžiamojo persekiojimo, – tai konservatyvi sistema.
Pandemija labiau paveikė ADHD sergančius žmones nei nesergančius
ADHD gydymas prasidėjo dar 1937 m., kai Rodo salos gydytojas Charlesas Bradley davė amfetamino pagrindu pagaminto stimuliatoriaus elgesio problemų turintiems moksleiviams, bandydamas gydyti galvos skausmą.
Jis galiausiai buvo priblokštas, kai atrado įspūdingą pagerėjimą: daugelis iš jų tapo ramesni ir parodė neabejotiną troškimą pasiekti kuo daugiau.
Šiuolaikiniai gydytojai, galima sakyti, stimuliatorius pripažįsta įrodymais pagrįstu ADHD gydymo būdu Nr. 1: anot jų, tai vienas veiksmingiausių gydymo būdų visoje medicinoje, gydant bet kokią psichinę būklę.
Visgi išplitus koronavirusui, „Adderall“ receptų bumas JAV buvo nutrauktas – sveikatos ir žmogiškųjų paslaugų departamentas leido skubiai sustabdyti 2008 m. Ryano Haighto įstatymą, uždraudusį nuotolinės sveikatos paslaugų teikėjams išrašyti kontroliuojamas medžiagas be asmens „patikrinimo“ (vertinimai internete įprastai truko vos 10 minučių).
Šis taisyklių pakeitimas leido telemedicinos įmonių bangai pasiekti ADHD pacientus per patogias, mobiliesiems pritaikytas programas. Ir tai tapo nauja kultūros norma, vainikuota „misija“ pagerinti prieigą prie psichikos sveikatos priežiūros ir „išgelbėti gyvybes“.
Deja, tai dar labiau padidino orientavimąsi į pelną: pamačius puikią galimybę internete išrašyti ADHD stimuliatorių, buvo galima kone iš karto fiksuoti pastarųjų augimą – prieiga prie aukštos kokybės psichikos sveikatos priežiūros buvo pakeista į naujų priklausomybių skatinimo krizę, „stumdant“ legalius narkotikus.
Vis tik ši rinkodaros kampanija ilgai netruko – praėjus dvejiems metams nuo jo pradžios, internetinių užsakomųjų ADHD receptų sprogimas baigėsi, ir DEA nuo šiol užtikrins, jog kontroliuojamų medžiagų, naudojamų ADHD gydymui, gamyba būtų pagrįsta teisėtu poreikiu, o ne vien tik pelno siekimu, rinkodaros įmonių spaudimu ar noru užimti didesnę rinkos dalį.
Vaistų trūkumas yra didesnis nei bet kada anksčiau
Niujorke dirbantis vaikų neurologas Henry Hassonas, kuris specializuojasi ADHD gydyme, sako, kad dabartinis vaistų trūkumas yra „didžiausias kada nors buvęs. Beveik visų vaistų nėra sandėlyje“. Jo pacientams ir darbuotojams jau tapo įprasta dėl kiekvieno užsakymo skambinti į kelias vaistines: „Kartais čia randi gal 10 tablečių, kitur – dar tiek pat, bet tai nėra lengva“.
Kita vertus, ADHD priežiūros krizė yra ne tik dėl tablečių trūkumo. Tai taip pat infrastruktūros trūkumas. Ir net jei rytoj tai būtų išspręsta, vis tiek galimai neužteks specialistų, kurie juos tinkamai išrašytų, – tai problema, kurios per vieną naktį negali išspręsti ambicingas startuolis ar investuotojo pinigų injekcija.
