D. Trumpas nurodė JAV pasitraukti iš 66 tarptautinių organizacijų: tarp jų – JT struktūrų, klimato kaitos ir demokratijos institucijų
2026 m. sausio 7 d. JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė prezidentinį memorandumą, kuriuo Jungtinės Valstijos nutraukia dalyvavimą ir finansavimą 66 tarptautinėse organizacijose. Apie tai pranešė Baltieji rūmai, taip pat užsienio žiniasklaida.
Iš jų 31 yra susijusi su Jungtinėmis Tautomis, o dar 35 – kitos tarptautinės ar regioninės institucijos. Sprendimas priimtas po visų tarptautinių organizacijų, sutarčių ir konvencijų peržiūros, kuri buvo pradėta anksčiau šiais metais.[1]
Memorandumu nurodyta federalinėms institucijoms nedelsiant nutraukti dalyvavimą ir bet kokį finansavimą, jei organizacijos, administracijos vertinimu, kenkia JAV nacionaliniam saugumui, ekonominiams interesams ar suverenitetui.
Baltieji rūmai: pasitraukimas skirtas suverenitetui ir mokesčių mokėtojų pinigams apsaugoti
Baltųjų rūmų faktų lape teigiama, kad daugelis organizacijų, iš kurių traukiamasi, skatina globalistines darbotvarkes, radikalias klimato politikas ar ideologines programas, kurios neatitinka JAV prioritetų. Administracija taip pat akcentuoja, kad amerikiečių mokesčių mokėtojų lėšos buvo naudojamos neefektyviai, o kai kurios institucijos atvirai kritikavo JAV politiką.
Valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad dalis šių organizacijų „veikia pagal darbotvarkes, prieštaraujančias Jungtinių Valstijų interesams“. Baltieji rūmai pabrėžia, jog pasitraukimas leis sutaupyti milijardus dolerių ir nukreipti resursus į vidaus prioritetus, tokius kaip infrastruktūra, karinis pasirengimas ir sienų apsauga.[2]
Dauguma organizacijų dirbo klimato, migracijos ir socialinės politikos srityse
Remiantis DW ir AP informacija, didelė dalis organizacijų, iš kurių JAV traukiasi, buvo susijusios su klimato kaita, atsinaujinančia energetika, migracija, darbo ir socialine politika, žmogaus teisėmis. Tarp jų – JT klimato kaitos konvencija (UNFCCC), Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC), JT moterų agentūra (UN Women), JT gyventojų fondas (UNFPA), Tarptautinė atsinaujinančios energijos agentūra (IRENA) ir kitos panašaus profilio struktūros.
Administracija šias sritis dažnai įvardija kaip „woke“ darbotvarkės dalį ir teigia, kad jos nekuria realios naudos JAV ekonomikai ar saugumui. Sprendimas taip pat laikomas dar vienu žingsniu toliau nuo daugiašalio bendradarbiavimo modelio, kuris buvo būdingas ankstesnėms JAV administracijoms.
Tai nėra pirmasis toks Donaldo Trumpo sprendimas. Grįžęs į pareigas jis jau inicijavo pasitraukimą iš Pasaulio sveikatos organizacijos, Paryžiaus klimato susitarimo, nutraukė finansavimą JT Palestinos pabėgėlių agentūrai (UNRWA) ir paskelbė, kad OECD pasaulinis mokesčių susitarimas neturi teisinės galios JAV.
Baltieji rūmai šią kryptį apibūdina kaip „America First“ politikos tęsinį tarptautinėje erdvėje, kurioje, pasak administracijos, JAV įsipareigojimai turi būti grindžiami tiesiogine nauda šalies saugumui ir piliečiams.
