Alytaus pedagogai susibūrė į streiką
Įtampa Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijoje peraugo į realius ugdymo sutrikimus – trečiadienį dalis mokytojų atsisakė vesti pamokas. Iš viso proteste dalyvauja 17 iš 80 pedagogų, priklausančių profesinei sąjungai. Jie pareiškė stabdantys darbą tol, kol bus sugrąžinta atleista mokytoja Meilė Platūkienė ir sudaryta nepriklausoma komisija situacijai ištirti.
Dėl nutrūkusių pamokų jau skundžiasi tėvai, o kai kurie, pasak miesto vadovo, svarsto galimybę perkelti vaikus į kitas mokyklas, ypač artėjant egzaminų laikotarpiui. Tą pačią dieną į mokyklą buvo iškviesta policija – teigiama, kad tai padarė mokiniai[1].
Konfliktas kilo po to, kai gimnazijos direktorius nutraukė darbo sutartį su M. Platūkiene. Oficialiai sprendimas grindžiamas skundais dėl galimo netinkamo elgesio su mokiniais. Nors viešai anksčiau minėti du atvejai, Alytaus meras Nerijus Cesiulis, remdamasis direktoriaus pateikta informacija, teigė, kad iš viso buvo gauti dar penki papildomi skundai. Jo teigimu, situacija tampa rimta, kai į konfliktą įsitraukia vaikai ir jų tėvai, o dalis jų kreipiasi net į teisėsaugą.
Pati M. Platūkienė atleidimą vadina susidorojimu. Ji yra vietos profesinės sąjungos vadovė ir tikina tapusi nepatogi dėl savo principingumo bei reiklumo. Pasak jos, spaudimas galėjo būti daromas pasinaudojant kilusiais konfliktais su mokiniais.
Mokytoją gina Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, taip pat dalis mokinių ir jų tėvų. LŠDPS lyderis Andrius Navickas pareiškė, kad svarstoma galimybė protestą plėsti iki neterminuoto streiko ir siūloma tyrimą perduoti Nacionalinei švietimo agentūrai.
Cesiulis: į mokyklos sprendimus nesikišime, ministerija reikalauja komisijos
Savivaldybė nuo tiesioginio įsikišimo atsiriboja. N. Cesiulis pabrėžia negalintis daryti įtakos mokyklos vadovo sprendimams, nes tai būtų įgaliojimų viršijimas. Jis teigė su profesinės sąjungos atstovais diskutavęs apie dvi valandas, tačiau sprendimai dėl mokytojų priėmimo ar atleidimo esą yra pačios mokyklos kompetencija. Tuo metu profsąjunga tvirtina pasigedusi platesnio dialogo su miesto vadovybe.
Į situaciją sureagavo ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija – ji paragino Alytaus savivaldybę skubiai sudaryti nešališką komisiją ir pranešė deleguosianti savo atstovą. Savivaldybė BNS nurodė apie streiką iš anksto nežinojusi ir jį vertina kaip neteisėtą. Kol sprendimų nėra, gimnazijos bendruomenė išlieka susiskaldžiusi, o ugdymo procesas – nestabilus.
Alytuje – protestas dėl atleistos mokytojos, direktorius mini smurtą
Sprendimas atleisti ilgametę etikos mokytoją Meilę Platūkienę Alytuje virto atviru konfliktu tarp mokyklos vadovybės ir dalies švietimo bendruomenės. Mieste organizuojamas protestas, į kurį, iniciatorių teigimu, gali susirinkti 200–300 žmonių – prie pedagogų jungiasi tėvai ir kitų organizacijų atstovai. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos atstovė Vilija Baguckienė tvirtina, kad atleidimas kelia rimtų abejonių dėl sprendimo pagrįstumo ir proporcingumo[2].
Profsąjunga pabrėžia, jog net ir esant galimam pažeidimui griežčiausia sankcija – atleidimas – yra pernelyg griežta, nes pedagogui trejus metus užkertamas kelias dirbti švietimo sistemoje. Bendruomenė šį žingsnį vertina kaip galimą spaudimą profsąjungos lyderei, aktyviai gynusiai mokytojų teises, o pati M. Platūkienė sprendimą apskundė teismui.
Tuo tarpu laikinasis Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos direktorius Aleksandras Kirilovas laikosi pozicijos, kad darbo sutartis nutraukta teisėtai. Jo teigimu, dar ankstesnio vadovo laikotarpiu buvo konstatuotas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas ir įspėta, jog per metus pasikartojus analogiškam nusižengimui gali būti taikomas atleidimas.
Anot direktoriaus, pažeidimas pasikartojo, o šįkart jis esą susijęs su smurtu prieš mokinius. Taigi ginčas peržengė vienos mokyklos ribas ir tapo platesne diskusija apie atsakomybės ribas, profesinių sąjungų vaidmenį bei proporcingas sankcijas švietimo sistemoje – galutinį atsakymą dėl atleidimo teisėtumo turės pateikti teismas.
