Erkės įkandimas nėra toks nekaltas: gali sukelti net ir rimtas alergijas
Pavasariop vis labiau pavojinga būti gamtoje, vedžioti augintinius ir leisti laiką miškuose ar pievose. Kartais tokie malonumai net ir mieste baigiasi prastai dėl vos vieno erkės įkandimo. Erkės dabar vis aktyvesnės ir jau ieško kur įsisiurbti, tad reikia būti atsargiems ir atidiems. Tačiau mums žinomos erkės ir jų ligos nėra vieninteliai tokie kraują siurbiantys padarėliai. Pasaulyje siaučia ir kitokios erkių rūšys, nešiojančios pavojingas ligas ir sukeliančios rimtas komplikacijas.
Erkės yra maži padarėliai, kurie gali turėti didžiulę įtaką žmonių sveikatai. Nors dauguma žmonių žino, kad erkės įkandimas gali sukelti Laimo ligą, erkinį encefalitą, stipriai supurtyti imuninę sistemą, bet dažnai pamirštama kita liga. Tiksliau, ji nėra dažnai pasitaikanti pasaulyje. Net ir JAV, kur ji žinoma, nėra jai skiriama pakankamai dėmesio. Tai yra alfa-gal sindromas. Jei jus kamuoja pasikartojantis vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmai ir negalite nustatyti priežasties, verta pagalvoti, kad tai galėjo sukelti specifinės rūšies erkės įkandimas[1].
Alfa-gal sindromas yra alergija mėsai, kuri, be kita ko, gali sukelti virškinamojo trakto (VKT) simptomus. Jį perneša vienišos žvaigždės erkė, kuri aptinkama pietinėje JAV dalyje, Vidurio Vakaruose ir Šiaurės Karolinoje. Ši specifinė erkė perneša cukrų, vadinamą alfa-gal, kurio yra visuose žinduoliuose, išskyrus žmones. Įkandusi žmogui, erkė gali pernešti cukrų į kraują ir sukelti alerginę reakciją.
Dr. Sarah McGill, Šiaurės Karolinos universiteto Medicinos mokyklos Čapel Hilyje gastroenterologijos ir hepatologijos docentė, neseniai vadovavo atnaujintai klinikinei praktikai apie alfa-gal sindromo poveikį virškinimo traktui. Atnaujinto tyrimo tikslas – didinti informuotumą apie alfa-gal sindromo simptomus ir paskatinti sveikatos priežiūros specialistus apsvarstyti jį kaip galimą diagnozę pacientams, turintiems nepaaiškinamų virškinamojo trakto simptomų.
Siekiama informuoti žmones, kad sindromas ir poveikis organizmui nebūtų praleisti pro akis. Kai pacientui pasireiškia tokie simptomai kaip pilvo skausmas, viduriavimas, pykinimas, vėmimas, kurie, reikia pripažinti, yra labai nespecifiniai, norima, kad žmonės pagalvotų ir apie alfa-gal sindromą.
Alfa-gal sindromo simptomai gali pasireikšti praėjus kelioms valandoms po mėsos ar pieno produktų valgymo ir gali apimti dilgėlinę, niežulį, patinimą ir dusulį. Kai kuriais atvejais simptomai gali būti sunkūs ir net pavojingi gyvybei. Svarbu pažymėti, kad ne visiems, kuriems įkando alfa-gal nešiojanti erkė, išsivysto alfa-gal sindromas, tačiau rizika yra pakankamai didelė, tad reikėtų būti atsargiems[2].
Ne visada žinome apie erkės įkandimą ir galime nuspėti, kas mus kamuoja
Tyrėjai pažymi, kad vienas iš iššūkių diagnozuojant alfa-gal sindromą yra tai, kad pacientai gali nesieti savo simptomų su mėsa, o lervos stadijos erkės gali būti tokios mažos, kad jų galima nepastebėti. Atlikus alfa-gal sindromu sergančių pacientų tyrimą, apie 75 % jų nurodė, kad jiems buvo įkandusi erkė, tačiau ne visi tuo metu žinojo apie įkandimą.
Jei jaučiate simptomus, kurie gali būti susiję su alfa-gal sindromu, medikai rekomenduoja atlikti kraujo tyrimą, vadinamą alfa-gal IgE. Jei tyrimo rezultatas teigiamas, turėtumėte laikytis alfa-gal eliminacinės dietos, kurios metu reikia vengti bet kokios žinduolių mėsos, įskaitant jautieną, kiaulieną, avieną ir elnieną, taip pat produktų, pagamintų iš žinduolių pieno, pavyzdžiui, sūrio ir sviesto.
Jei jaučiate nepaaiškinamus virškinamojo trakto simptomus, verta apsvarstyti alfa-gal sindromo galimybę. Nors tai nėra dažna būklė, ji gali turėti rimtų pasekmių tiems, kurie ja serga. Greitai diagnozavus ir pradėjus gydymą, galite suvaldyti būklę ir išvengti simptomų pasireiškimo ateityje. Simptomai turėtų išnykti arba labai pagerėti, kai taikoma eliminacinė dieta, sako tyrimo autoriai.
Alfa-gal sindromu sergantys žmonės turėtų vengti valgyti ar gerti mėsą ir pieno produktus, įskaitant sviestą, nors simptomai gali skirtis. Dauguma žmonių puikiai „sutaria“ su pieno produktais.
Kita vertus, pasitaiko pacientų, kurie reaguoja net į nedidelį kiekį perdirbtuose maisto produktuose esančių šalutinių žinduolių produktų. Įtariama, kad tolerancijos skirtumai tam tikru mastu susiję su žarnyno mikrobais.
Vienišos žvaigždės erkės aktyviausios balandžio-rugsėjo mėnesiais
Kaip jau minėta, tokio tipo alergiją sukelia specifinė erkių rūšis. Susirgimas gali pasireikšti po vieno vienintelio įkandimo, kurio pacientai net nepajunta. Asmuo, kuriam anksčiau buvo įkandusi erkė ir kuris serga alfa-gal, turėtų vengti papildomų erkių įkandimų, nes dar vienas įkandimas gali pabloginti jo alergiją, pažymi ekspertai.
Vienišos žvaigždės erkės, moksliškai vadinamos Amblyomma americanum, yra JAV pietryčiuose gyvenanti erkių rūšis. Šios erkės pavadintos pagal vieną baltą dėmę, esančią ant suaugusių patelių nugaros, kuri primena Teksaso valstijos formą, todėl jos vadinamos vienišos žvaigždės erkėmis[3].
Vienišos žvaigždės erkės kanda žmonėms, naminiams gyvūnams ir gyvuliams ir gali pernešti keletą ligų, įskaitant bakterines infekcijas, parazitines ligas ir net šią retą alergijos mėsai formą. Jos nuo kitų erkių rūšių skiriasi unikaliomis žymėmis ir fizinėmis savybėmis.
Vienišos žvaigždės erkės mėgsta drėgną ir šiltą aplinką ir dažniausiai aptinkamos miškingose vietovėse, aukštoje žolėje ir netoli vandens šaltinių. Jos paplitusios pietrytinėje Jungtinių Valstijų dalyje, tačiau pastaraisiais metais jų paplitimo arealas plečiasi[4].
Ekspertai pridūrė, kad pacientai, kuriems po erkės įkandimo pasireiškia tokie simptomai kaip bėrimas, kvėpavimo sutrikimai ar veido patinimas, turėtų būti nukreipti pas alergologą. Jei randamas sindromas su alergija mėsai, privalu profilaktiškai tirtis ir gydytis. Laikui bėgant reakcijos gali sumažėti, tačiau pakartotinis alfa-gal IgE tyrimas gali padėti nustatyti būsimą gydymo planą.
Visada prie tokių susirgimų reikalinga ir pasverti komplikacijų tikimybę. Svarbu, kad apie tai būtų informuojama., juolab kad yra tiek daug GI ligų, kurių aiški priežastis nenustatyta, o jas tiriantys gydytojai, matydami pacientus, kuriems pasireiškia šie simptomai, turėtų atsižvelgti į tai kaip į galimą problemą.
