„Numyžti“ Seimo kampai atsiėjo pigiau, nei manyta
„Sakote, gyvenimas pernelyg trumpas? Jeigu taip, tai galiu įgyvendinti ne tik savo seną svajonę skristi oro balionu, bet ir „nusimyžti“ iš viršaus „prie to pačio“ – net jei dešimt kartų didesnę baudą skirs, gi malonumas apsimoka“. Kaip tarė visuomenės veikėjas Olegas Šurajevas, taip ir padarė. Kita vertus, jeigu akciją „susimeskime ant baudos“ autorius „praskipins“, galime būti ramūs – bent jau kurį laiką[1].
Kaip žinome, O. Šurajevui paskirta 25 eurų bauda už tvarkos pažeidimą Seime ir politikų įžeidinėjimą[2]. Administracinio nusižengimo protokole nukentėjusiaisiais šįsyk įvardijami Seimo nariai Aidas Gedvilas, Mindaugas Puidokas, Remigijus Žemaitaitis, Dainius Kepenis, Agnė Širinskienė bei Petras Gražulis.
Įžeidžiančiomis frazėmis Agnės Širinskienės atžvilgiu pripažintos šios: ,„Agne, Agne, Agne, neignoruokite manęs. Agne, Agne, aš Jums šokoladą atnešiau“ ir „Agne, Agne, aš Jums atnešiau šokoladą, ar galite paimti? Agne, galite paimti šokoladą? Agne, paimkite šokoladą!“. Tuo metu kitų Seimo narių įžeidimu laikytinos seksualinio pobūdžio replikos ir parlamentarų pravardžiavimas.
Leidimą patekti į Seimą kovo mėnesį, tiesa, išrašė A. Armonaitė, tačiau ji teigė, jog visuomenininkas su ja nederino savo veiksmų parlamente, už kuriuos iš esmės yra atsakingas pats. Rezultatas: dėl drėgnais laikytinų kampų komikui neterminuotai apribota galimybė patekti į Seimą.
Nemaža dalis liaudies linkusi manyti, kad analogiškoje situacijoje eiliniam žmogeliui būtų skirta žymiai daugiau, – nes nūdienoje vieni, deja, yra „lygesni“ už kitus. Pro akis neprasprūsta ir faktas, kad nuo minėto įvykio praėjo visas pusmetis – tiek laiko reikėjo, jog apsvarstyti piliečio (ne)kaltumą. Kitaip sakant, svajonės skirtos ne visiems; didžiąją dalį mūsų pastarosios nelabai nuramina.
O, jūsų nuomone, vieni žmonės iš tiesų yra daugiau verti, o kiti – labiau nusikaltę? Galbūt reikėtų pasiųsti O. Šurajevą platesniu mastu, kad išsiaiškinti?
Galbūt visuomenininkas galėtų pasireikšti, pavyzdžiui, Europos parlamente, kol mes, žiūrovai, mesime „skladkę“ pirmininkui dedikuotam auksiniam dušui. Be abejonės, tai būtų nežmogiška, negražu; iš kitos perspektyvos, vienam tai patirtis, kitam – pažeminimas – abi pozicijos įeitų į istoriją.
Iš pažiūrų galima tyčiotis, ypač jeigu jos neracionalios
Paprastas kraštietis apie gėjus kažką leptelės – solidžią baudą ar net „tūpę“ iki dvejų metų gaus, jau nekalbant apie nepaklusimą pareigūnams. Bet kokiu atveju, įdomu, ar laikui bėgant atsiras daugiau Seimo narių, kurie pasikvies „šurajevus“ į Seimą, – juk tokia „pigi“ akcija patyčioms iš savo oponentų (tik sufleruoju). O dabar – greitu žingsniu prie reikalo.
Galime manyti, jog kurstyti smurtą prieš gėjus yra geriau, nei pasiūlyti šokolado plytelę Agnei. Kita vertus, kodėl, pavyzdžiui, kai pasakai kažką nepagarbaus prieš gėjus, tai jau neva kurstai neapykantą, o kai tarsteli kažką apie žmogų be politizuotos kolektyvinės tapatybės (tarkime, dalį Seimo narių), laikoma nepagarba? Dvigubas standartas dvelkia iš toli – nes svarbiausiu laikomas koeficientas ant liežuvio galo.
Turbūt nė vienas nenorėtume, kad kas nors įsibrautų į kambarį, atsisėstų ant lovos ir aiškintų, kur esame ir kur turėtumėme būti, o už tai gautų tik 40 eurų baudą. Šiuo atveju aišku – beveik kaip dieną: visi, kas šiais laikais nepritaria „progresyviajai socialinei inžinerijai“ (tie, kurie viso labo saugo savo šeimą), yra vadinami „homofobais“, „transfobais“, „rasistais“, „seksistais“ ir t. t. Taip, kartais šokoladas gali būti gardesnio (ne „šūdo“) skonio, tačiau, jei informacija nėra adresuota konkrečiai mums, nebūtinai nesame laikomi pusdurniais (nusikaltėlis irgi žmogus, bet tai nereiškia, kad nereikia vertinti veiksmų ir pasekmių.)
Apie gyvenimo pabaigos dramą kalba ir Mindaugas Puidokas, tvirtindamas, jog yra labai stiprių jėgų, kurios saugojo ir užtarė O. Šurajevą vietinės reikšmės Odisėjos apysakoje. Anot pastarojo, „kai nusižengia tokių jėgų nesaugomas žmogus – jis baudžiamas daug kartų griežčiau“. Ką tai žymi? Ogi patyčių kultūrą, kuri yra naujojo Lietuvos „pseudoelito“ prekinis ženklas[3].
2000 eurų – prakeiktiesiems, 25 eurai – pateptiesiems
Kai kam atrodo, jog policija yra tapusi Lietuvos valstybę užvaldžiusio klano valios vykdytoja – nei daugiau, nei mažiau. Tie patys tautiečiai suvokia pridėtinės vertės prasmę mūsų gimtoje žemėje, kurios, deja, užtenka ne visiems.
Palyginkime.
Kuo kitados baigėsi Petro Gražulio išsišokimas? Tyrimas vyksta metus, o rezultatas – nulinis, nepaisant to, kad retorika kur kas rimtesnė, negu šokolado siūlymas. Vėlgi, valstybės kūrėjui, patarėjui ir dvaro klounui – privilegijos skirtingos. Tenka pripažinti, kad teisinis nihilizmas tampa katastrofiškai neteisinga teisine praktika.
Eikime toliau.
Jei norite pasiųsti kelis Seimo narius ant atsarginio suolelio, matyt, turite tam pilną teisę – ir ne todėl, jog baudą pervestumėte vaikų namams.
Yra ne vienas Seimo narys, kuris viešai tyčiojasi, niekina ir skatina neapykantą, pavyzdžiui, siūlydamas nesiskiepijusių gyvenimus paversti pragaru. Motyvas, tiesa, taip ir nebuvo kvestionuojamas.
Mes kalbame apie juodą / baltą kaip apie skalę, kurioje daugiausia vietos užima pilka. Tai reiškia, kad, tarkime, nueiname į pasimatymą, ir partneris su mumis kalba gražiai, o su padavėja – nepagarbiai – taip atrodo ryškiausias įmanomas „red flag’as“. Netiesioginis rasizmas, pridengtas nacionalizmu – atrodo skaniai. Tačiau (irgi) veikia priešingai.
