Kuro tiekimo atjungimas – pagrindinė tyrimo versija
Tyrėjai, tiriantys praėjusį mėnesį Indijos Ahmedabado mieste įvykusią „Air India“ katastrofą, vis daugiau dėmesio skiria paties orlaivio kapitono veiksmams.
Pranešama, kad iš skrydžio kabinos garso įrašo paaiškėjo, jog vos orlaiviui pakilus nuo tako, abu variklio kuro tiekimo jungikliai buvo išjungti per vieną sekundę.
Pasak tyrimo, pirmasis pilotas, kuris valdė „Boeing 787 Dreamliner“, nustebo ir panikavo, kai pastebėjo, kad patyręs kapitonas pasuko jungiklius į „cutoff“ padėtį.
„Kodėl išjungėte?“, – įraše girdima, kaip klausia pirmasis pilotas.
„Kas vyksta?“ – seka nerimą rodantys žodžiai.
Kapitonas, priešingai, išliko ramus ir nekomentavo, kodėl priėmė tokį sprendimą. Visa tai įvyko likus 32 sekundėms iki katastrofos – tiek truko laikas nuo pakilimo iki smūgio į žemę.
Pilotų patirtis ir prieštaringos reakcijos
Orlaivį pilotavo du patyrę skrydžių specialistai – kapitonas Sumeetas Sabharwalis, turintis daugiau nei 15 tūkstančių valandų skrydžio patirties, ir pirmasis pilotas Clive’as Kunderis, su daugiau nei 3 tūkstančiais valandų. Jie abu žuvo katastrofoje kartu su 260 žmonėmis – 241 keleiviu ir 19 žmonių ant žemės. Išgyveno tik vienas žmogus.
Indijos civilinės aviacijos ministras Kinjarapu Ramas Mohanas Naidu ragino neskubėti su išvadomis.
„Reikėtų laukti galutinės ataskaitos. Turime puikią pilotų bendruomenę. Šis atvejis dar nėra išaiškintas, o vertinimai dabar būtų per ankstyvi“, – sakė jis.
Indijos pilotų federacijos prezidentas CS Randhawa pavadino užsienio žiniasklaidos publikacijas „nepagrįstomis“ ir pareiškė, kad AIIB (Aircraft Accident Investigation Bureau) išankstinėje ataskaitoje nėra jokių teiginių apie piloto kaltę.
„Ataskaitoje neminima, kad kuro valdymo jungikliai buvo išjungti dėl piloto veiksmų. Smerkiame tokius teiginius ir ketiname kreiptis į teisininkus“, – teigė jis.
Tuo tarpu „Air India“ atliko profilaktinius patikrinimus visoje savo „Boeing 787“ flotilėje – tikrinta kuro valdymo jungiklių fiksavimo sistema. Nustatyta, kad visų lėktuvų įranga veikia tinkamai.
Vaizdo įrašai pilotų kabinoje – būtinybė ar pažeidimas?
Ši katastrofa dar kartą iškėlė klausimą dėl vaizdo kamerų diegimo lėktuvų kabinose. Nors šiuo metu naudojami balso įrašai ir skrydžio duomenys, vis daugiau ekspertų ragina pridėti ir vaizdo medžiagą, kuri padėtų atkurti tikslų įvykių eigą.
Tarptautinės oro transporto asociacijos vadovas Willie Walshas pabrėžė:
„Papildomas vaizdas galėtų padėti tirti ir psichologinius aspektus, jei būtų kilęs įtarimas dėl sąmoningo veikimo.“
Australijos 2023-ųjų sraigtasparnio katastrofos tyrimas parodė, kad vaizdo įrašai buvo „neįkainojami“ aiškinantis, jog pilotas buvo užsiėmęs mobiliojo telefono naudojimu ir valgymu, o ne skrydžio kontrole. Tai paskatino raginti gamintojus diegti kameras iš anksto gamyklose.
Tačiau pilotų profesinės sąjungos tiek JAV, tiek tarptautiniu mastu nepritaria – jos baiminasi dėl privatumo pažeidimų, galimo įrašų nutekinimo ir netinkamo naudojimo drausminiams tikslams.
„Pilotų mirtis neturėtų tapti 18 valandos žinių medžiaga“, – sakė aviacijos saugumo ekspertas Johnas Coxas.
Pasak jo, jei pasauliniu mastu būtų galima užtikrinti visišką duomenų konfidencialumą, galima būtų svarstyti tokį sprendimą.
Laukiant atsakymų
Tyrimo išvados dar nėra galutinės – oficiali AIIB ataskaita turėtų būti paskelbta per 12 mėnesių nuo įvykio, kaip numato tarptautinės taisyklės.
Vis dėlto dabartiniai duomenys jau verčia permąstyti pilotų psichologinės būklės vertinimo, kabinos stebėjimo ir techninės įrangos kontrolės svarbą šiuolaikinėje aviacijoje.
Ar katastrofa buvo sąmoningas veiksmas ar techninė klaida šiuo metu tebėra atviras klausimas. Juk tai ne pirmas kartas, kai orlaivio kapitonas arba antrasis pilotas sudaužė lėktuvą specialiai („Germanwings“ reisas 4U9525, „LAM Mozambique Airlines“ reisas TM470 ir „EgyptAir“ reisas 990). Nors tokie įvykiai pasitaiko labai retai, istorija rodo, kad atsargos priemonės yra būtinos tam, kad ateityje būtų išsaugotos šimtai gyvybių.
