<h2>Kanados policija kelis asmenis rado gulinčius plyname lauke</h2>
<p>Yra išties daug istorijų, susijusių migracija bei itin sudėtingu „keliauninko“ statusu, kuris daliai žmonių baigiasi, rodos, nė dorai neprasidėjęs.</p>
<p>Kalbant apie konkrečią šeimą, viena iš tokių, sudalyvavusių minėtame scenarijuje, yra Vaishalibena Patel’s, jos vyras Jagdishas ir du vaikai, nakties metu išvykę link JAV ir Kanados sienos. Apsirengę sunkiais žieminiais paltais ir sniego batais, pastarieji turėjo klampoti vietovėmis, kuriose temperatūra nukrito daugiau nei 35 laipsniais žemiau nulio[1]. Taigi, sąlygos buvo perdėm sudėtingos. Ir iš tikrųjų, jauna šeima tikriausiai dar niekada nebuvo patyrusi tokios žemos temperatūros, mat net šalčiausią dieną Vakarų Indijoje – ten, kur asmenys gyveno – oras nepasiekdavo 10 laipsnių šalčio.</p>
<p>Jiems einant – gal porą valandų, o gal ir ilgiau – smarkus vėjas per lygumas nešė ir sniego, ir ledo šukes, todėl matomumas iš esmės tapo niekinis. Galiausiai Kanados policija juos keturis – 37 metų Vaishalibeną, 39 metų Jagdishą, jų dukrą 11 metų Vihangi ir 3 metų sūnų Dharmiką – rado gulinčius, sušalusius, tuščiame lauke sausio 19 d., – pastarieji žuvo 12 metrų atstumu nuo JAV sienos.</p>
<p>Žinoma, šis, galima sakyti, daugiau mažiau paslaptingas atvejis, kuomet jauna šeima iš kaimo Gudžarate Indijoje pateko į rūsčiąją Manitobą, esančią Kanadoje – bene už pusės pasaulio – sukrėtė tiek kanadiečius, tiek toliau esančius, dargi atskleisdamas didelį spaudimą bei ekonominį nerimą, kuris, deja, privedė iki baisios tragedijos. Kita vertus, pareigūnai teigė manantys, kad šeimos mirtis yra žmonių kontrabandos atvejis, o JAV bei Kanados valdžios institucijos vis dar bando nustatyti, kaip Patel’s apskritai pasiekė tokį tolimą kraštą ir kokios aplinkybės išpranašavo minėtą baigtį.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/mitya-er-luu2wz2k6so-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Šaltis jaučiasi tarsi šuo, įkandęs į ranką ir nepaleidžiantis</h2>
<p>Derėtų paminėti ir tai, jog maždaug 12 000 km nuo Emersono (Kanada) esančiame miestelyje gyvena apie 3500 gyventojų, daugiausia vidutinės klasės žemės ūkio darbininkų. Ten Patel’s gyveno tvarkingame dviejų aukštų name su balkonu bei dideliu pasisveikinimo užrašu ant durų. Jų namai kitados buvo įsitaisę tarp kitų eilių namų – betoninių pastatų, nudažytų geltona, rožine bei balta spalvomis.</p>
<p>Teigiama, kad kai kurie gyventojai žinojo apie Patel’s planus keliauti, dėl ko buvo sakoma, jog į Kanadą jie vyko jau turėdami lankytojų vizas. Tuo tarpu artimieji susirūpino, kai praėjus maždaug savaitei po to, kai jie išvyko, nustojo gauti žinutes.</p>
<p>Remiantis detaliais duomenimis, sausio viduryje Patel’s atvyko į Kanadą skrydžiu į Torontą ir tuomet nukeliavo 2000 km į vakarus iki Manitobos. Tačiau policija nenustatė, kaip šeima pateko į Emersoną – žeme ar dangumi, mat nėra jokių duomenų, jog jie būtų įlipę į lėktuvą.</p>
<p>Manoma, jog keliauninkai kone „stebuklingu“ būdu nuvinguriavo palei Kanados ir JAV sieną, prasilenkę pro užšalusius pietinio Ontarijo ežerus, kol pasiekė plokščią prerijų plotą, kur vėjas tarsi dūmus nešė sniegą oru. Tuo tarpu iki sausio 18 d. šeima atvyko į Emersoną ir beveik 700 gyventojų turintį miestelį padidino dar keturiais: mieste yra viena vaistinė, viena maisto prekių parduotuvė ir viena mokykla, dėl ko jis, ko gero, ne veltui vadinamas tinkamiausia vieta pasitikti senatvę[2].</p>
<p>Taigi, jeigu Patel’s būtų apsistoję viename iš dviejų Emersono pasienio motelių, jie būtų žiūrėję tiesiai į JAV – Šiaurės Dakotą dešinėje, Minesotą kairėje. O iš čia, Manitobos pietiniame pakraštyje, gali būti sunku atskirti baltą sušalusių laukų plokštumą nuo snieguoto dangaus. Galiausiai darosi akivaizdu, jog stovėti lauke Emersone žiemą yra beveik nepakeliama, kadangi, nepaisant daugelio vilnos sluoksnių, oras degina plaučius kiekvienu įkvėpimu net ir tada, kai yra 15 laipsnių šiltesnis nei tą dieną, kai šeima mėgino eiti per sieną.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/redd-rgmfs7c0p2g-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Iliustruojamas idealizuotas požiūris į gyvenimą užsienyje</h2>
<p>Tiek Jagdishas, tiek Vaishalibena buvo išsilavinę, vienu metu dirbę mokytojais. Tačiau nepaisant to, kad Indijoje gyveno gerai, kažkas privertė Patel’s išvykti. Visgi daugelis vietinių kalbėjo apie intensyviai plintantį socialinį spaudimą persikelti į užsienį, mat tie, kurie pasilieka, įprastai yra laikomi nesugebančiais užsidirbti, nelabai padoriais žmonėmis[3]. Tarp kitko, užfiksuota išties nemažai žmonių, kurie anksčiau buvo išvykę į JAV be tinkamų dokumentų, ir daugeliui jų neva sekasi visai neblogai.</p>
<p>Be to, daugumai ganėtinai gerai pažįstamas viduriniosios ir aukštesnės socialinės klasės indų „pamišimas“ dėl persikėlimo į užsienį, mat žmonės mano, jog čia doleriai tiesiog auga ant medžių. Šiaip ar taip, desperacija emigruoti sukėlė pogrindinę „neteisėtos migracijos“ pramonę, turinčią tikslą kirsti JAV bei Kanados sienas.</p>
<p>Aprašomi ir slapti kelionių tinklai bei planai, susiję su tam tikrais kontaktais Indijoje, Kanadoje ir JAV, kurie palengvina šiuos kirtimus, kai giminaičiai ar draugai, gabenami kontrabanda, sėkmingai tampa konkrečių kontrabandininkų „nuorodomis“. Kitaip tariant, pervažiuoti pusiau pėsčiomis ar pasislėpti automobilių bagažinėse nėra jokia naujiena. O tokie tinklai, kaip žinia, gali įkurti saugų prieglobstį užsienyje, suteikdami atvykėliams nakvynę arba įdarbinimą.</p>
<p>Galop Kanados Imigracijos ir pabėgėlių valdybos duomenimis, šalis išgyvena nelegalios migracijos antplūdį. Na, o dauguma perėjų yra nukreiptos į šiaurę – migrantai bando patekti į Kanadą iš JAV. (Praėjusiais metais buvo rasta apie 4000 žmonių, bandančių patekti į Kanadą minėtu būdu; prieš „Covid-19“ kelionių apribojimus skaičiai greičiausiai būtų dar didesni.) Tuo tarpu Emersonas su plačiu nesaugomos sienos ruožu laikomas nelegalių kirtimų tašku: JAV pasienio patruliai pavadino šią vietovę kaip aukštą žmonių kontrabandos incidentų vietą.</p>
<p>Teigiama, jog Patel’s šeimos atvejis taipogi tikriausiai susijęs su žmonių kontrabanda. Ir visgi, pagrindiniai klausimai lieka neatsakyti: kas jų laukė anapus lygumos, ar buvo verta rizikuoti, ar jie apskritai žinojo, kokią riziką prisiima?</p>
