<h2>Į JAV karių paliekamą Afganistaną sugrįžo Talibano režimas</h2>
<p>JAV kariai į Afganistaną įžengė 2001-aisiais, paskatinti rugsėjo 11-osios teroro akto. Praėjus dviem dešimtmečiams, amerikiečiai palieka teritoriją, o į ją sugrįžta dar praėjusiame amžiuje Afganistaną kontroliavę talibai. Vos po kelis mėnesius trukusių kovų, Talibanas susigrąžino beveik visą ankščiau valdytą teritoriją, o paskutinė, simboliškai, krito sostinė Kabulas.</p>
<p>Žiniasklaida praneša, kad miestas perimtas sąlyginai taikiai. Afganistano ginkluotosios pajėgos be didesnio pasipriešinimo pasidavė talibams, taip siekiant apsaugoti civilių gyvybes. Prezidentas Ashrafas Gani dar prieš talibų įžengimą į Kabulą, kartu su žmona bei keliais artimiausiais patikėtiniais paliko šalį[1].</p>
<p>JAV prezidento Joe Bideno viltis ir tikėjimas, kad Afganistanas, per dvidešimt metų gavęs daugiau nei 8 milijardus JAV dolerių vien tik karinei technikai ir karių mokymams, sulaukęs gausios humanitarinės pagalbos, sugebės išlaikyti vietinę valdžią, greitai pasirodė pernelyg naivus. JAV specialiųjų pajėgų pateikta informacija, teigianti, kad Afganistanas yra pajėgus talibų spaudimą atlaikyti nuo 6-ių iki net 18-ikos mėnesių, pasirodė esanti daugiau nei klaidinga.</p>
<p>JAV valdžiai beliko imtis skubių veiksmų: siųsti karinius lėktuvus amerikiečių ir su jais dirbusių afganų išgabenimui iš okupuotos teritorijos bei palaikyti tvarką Kabule, ypač jo oro uoste, kuris tapo išsigelbėjimo vartais paskutinės vilties pabėgti nepraradusiems vietiniams bei Afganistane dirbusiems žmonėms[2].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/screen-shot-2021-08-16-at-5-05-54-pm.png" alt="Įrašas socialiniame tinkle „Twitter"" /></p>
<p>Be kita ko, šiuo metu atostogaujantis prezidentas J. Bidenas artimiausiu metu gali būti priverstas grįžti į darbą. Dalis įtakingiausių pasaulio žiniasklaidos kanalų ir garsių politikos vardų negaili kritikos Baltųjų rūmų sprendimui nutraukti ilgalaikę misiją Afganistane. Primenama ir tai, jog specialistai nepaliaujamai kartojo, jog Afganistanas nėra pajėgus ilgai atlaikyti talibų antpuolių, o JAV pervertina afganų valdžios sugebėjimą suvaldyti sudėtingą situaciją.</p>
<p class="p2">JAV nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas, kalbėdamas laidoje „Labas rytas, Amerika" teigė, kad prezidentas nemano, jog Talibano kontrolė yra neišvengiamybė: </p>
<blockquote>
<p class="p2">„JAV Afganistane praleido 20 metų, dešimtys milijardų dolerių išleista vietos teritorijų atstatymui ir valdžios kūrimui, suteikiant visą reikalingą paramą. Kai atėjo metas svarbiausioms kovoms, jie patys nusprendė nekovoti už savo šalį," – teigė J. Sullivanas[3].</p>
</blockquote>
<p class="p1">Nepaisant nacionalinio saugumo patarėjo pareiškimo, J. Bideno administracijai pastarųjų savaičių įvykiai Afganistane tampa tikru iššūkiu. Kritikai negaili aštrių žodžių prezidentui bei peikia už pasirinktą nebylią poziciją, šioje įtemptoje situacijoje. Aistras kaitina ir buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kuris pateikė pareiškimą, raginantį J. Bideną atsistatydinti:</p>
<blockquote>
<p class="p1">„Atėjo metas Joe Bidenui gėdingai atsistatydinti dėl to, kam jis leido įvykti Afganistane, kartu paliečiant ir milžiniškai išaugusį COVID-19 susirgimų skaičių, pasienyje ištikusią krizę, energinės nepriklausomybės sunaikinimą bei griūvančią ekonomiką,"– teigiama D. Trumpo pranešime spaudai[4].</p>
</blockquote>
<p class="p1">Vis tik, žiniasklaidos šaltiniai nevengia afišuoti teiginių, kad J. Bideno sprendimas išvesti JAV karius iš Afganistano, ilgalaikėje perspektyvoje gali kainuoti labai brangiai, tiek ir fakto, kad pats buvęs prezidentas D. Trumpas aktyviai rėmė karių išvedimo programą.</p>
<p class="p1">Kaip rašo Politico, ekspertai pažymi, kad abiejų prezidentų administracijos vangiai reagavo į pragaištingas prognozes dėl situacijos Afganistane:</p>
<blockquote>
<p class="p1">„Silpnas taikos susitarimas su Talibanu, Afganistano valdžios vienybės trūkumas, staigus JAV pajėgų išvedimas bei Pakistano parama Talibanui – šių keturių veiksnių derinys lėmė sparčią talibų pergalę" – aiškina buvusi nacionalinio saugumo tarnybos pareigūnė Lisa Curtis, dirbusi su D. Trumpo administracija.</p>
</blockquote>
<p class="p1">Pentagono pareigūnai be paliovos skambino pavojaus varpais, teigdami, jog karių išvedimas iš Afganistano galiausiai pasibaigs kariniu konfliktu ir talibų sugrįžimu. Buvęs gynybos sekretorius Markas Esperas, dar D. Trumpo prezidentavimo metu ragino palaukti, kol Talibano režimas visokeriopai sutiks su taikos sutartimi, tačiau buvęs prezidentas pareigūną atleido iš pareigų[5]. Kita vertus, susitarimo išvesti iš Afganistano karius, nutarties, kurią 2020-ais pasirašė dar D. Trumpo administracija, nesilaikymas, bet kuriuo atveju būtų pastūmėjęs Talibaną agresijai.</p>
<p class="p1"><img src="77_CDN_URL/images/andre-klimke-ihglixx7z8-unsplash.jpg" alt="JAV misija Afganistane" /></p>
<h2>Vietnamo karą primenanti scena oro uoste, nugulsianti į istorijos vadovėlius</h2>
<p>Praėjus dienai po talibų sugrįžimo į Afganistaną, prezidentas J. Bidenas pirmą kartą viešai kreipėsi į visuomenę. Savo kalboje, jis dar kartą sugrįžo prie pirminių planų:</p>
<blockquote>
<p>„Mūsų misija Afganistane niekuomet neturėjo būti valdžios kūrimas. Mūsų tikslas buvo kontraterorizmas. Aš laikausi nuomonės, jog pasitraukimas buvo tinkamas pasirinkimas. Po dvidešimties metų, aš supratau, kad niekuomet nebus tinkamo meto mūsų pajėgų išvedimui," – pirmadienį sakė JAV prezidentas[6].</p>
</blockquote>
<p>Kaip savo kalboje teigia J. Bidenas, Afganistano politiniai lyderiai turi prisiimti atsakomybę už savo vyriausybės griūtį:</p>
<blockquote>
<p>„Mes davėme jiems šansą patiems nuspręsti savo ateitį. Ko mes negalėjome suteikti, tai valios, leidžiančios kovoti dėl tos ateities. Daugiau tokių klaidų aš nekartosiu. Talibanui mes pasakėme aiškiai: jei jie puls mūsų karius ar kitaip trukdys vykdyti mūsų operaciją, JAV atsakymas bus greitas ir galingas", – kalbėjo J. Bidenas.</p>
</blockquote>
<p>Prezidento bendravimas su žiniasklaida įvyko praėjus kelioms valandoms, po kritikos lavinos, kurios susilaukė dabartinė administracija.</p>
<p>Po pirmadienį pasirodžiusių vaizdų iš Kabulo oro uosto, kuriuose užfiksuota gausybė žmonių, bandančių pabėgti iš šalies, užtvindžiusių pakilimo taką bei įsikibusių į lėktuvus, žiniasklaidoje bei socialinėje medijoje sparčiai ėmė plisti dabartinės situacijos palyginimai su Vietnamo karu, konkrečiau, 1975-ųjų evakuacija iš Saigono, kai šimtai žmonių apipuolė JAV ambasados karinį lėktuvą[7].</p>
<p>Žiniasklaidoje aptariama, kad Vietnamo karui einant į pabaigą, visi atidžiai sekę įvykius puikiai suprato, kad Amerika nepajėgė sukurti bei išlaikyti Pietų Vietnamo vyriausybės. Apie analogišką situaciją šiandien rašoma jau minint talibų sparčiai užimtą Afganistaną[8].</p>
<p>Iš Baltųjų rūmų sklindant retorikai, teigiančiai, kad misija Afganistane negalėjo tęstis amžinai, dalis vakarų pasaulio žiniasklaidos gigantų primena, kad karių dislokavimas afganų žemėse, pramintas „amžinuoju karu" JAV atsiėjo milijardus, be to, buvo paaukota daugiau nei 2 tūkst. jaunų amerikiečių, kovojusių už savo tėvynę, gyvybės. Tokią misijos baigtį, medijos bei buvę patys karo veteranai vadina gėdinga nesėkme[9]. </p>
<p>Vis tik, reakcija į šį įvykį pasaulyje yra nevienareikšmė. Patys talibai prašo pasaulio valstybių diskusijų ir derybų bei tikina, kad siekia šalies laisvės ir žmonių nepriklausomybės, taip pat, prieš civilius afganus tikina nenaudosiantys smurto[10].</p>
<p>Didelė dalis vakarų pasaulio šalių jau praėjusią savaitę iš Afganistano išgabeno diplomatus bei kitus aukšto rango pareigūnus. Nors šiuo metu siekiama išskraidinti paskutiniuosius žmones, bendradarbiavusius su vakarais bei reiškiamas susirūpinimas situacija, kai kurios valstybės renkasi eiti kitu keliu.</p>
<p>Reakcija į įvykius Afganistane Rusijoje yra kitokia nei vakarų šalyse. Rytų gigantė ruošiasi bendradarbiavimui su Talibano valdomu Afganistanu, o kai kurie rusų ekspertai spekuliuoja, jog Rusijos valdžia su ironija žvelgia į gėdingą JAV situaciją:</p>
<blockquote>
<p>„Negalite kaltinti Rusijos dėl tam tikros piktdžiugos dėl situacijos, susiklosčiusios Kabule. Tai viešųjų ryšių košmaras Amerikai, o desperatiški vaizdiniai iš Kabulo oro uosto neabejotinai nuguls į istorijos vadovėlius," – teigia Fiodoras Lukyanovas, Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėjas užsienio reikalų klausimu[11].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/screen-shot-2021-08-16-at-4-54-12-pm.png" alt="Vaizdo įrašai" />Kai kurie rusų karo veteranai žvelgia atgal į praeitį, į pačių kovas Afganistane bei primena, kad sovietinė Afganistano valdžia sugebėjo atsilaikyti daugiau nei 3-jus metus po Sovietų Sąjungos karių išvedimo 1989-ais, tuo tarpu JAV remtos valdžios burbulas subliuško vakarų kariams dar net pilnai nepalikus teritorijos.</p>
<p>Nors šiuo metu situacija Afganistane, ypač pačiame Kabule, remiantis žiniasklaidos skelbiama informacija, regisi stabili, socialinėje erdvėje gausu vaizdo įrašų, tiek iš ankščiau įvykusių masinių susirėmimų oro uoste, tiek ir iš sostinės gatvių. Vis tik, nei vienas vaizdo įrašas nėra oficialiai patvirtintas, tad teigti, kad filmuota būtent Afganistane ir būtent pastaruoju metu, neįmanoma[12]. Talibanui užėmus žemes, teritorija tapo tik dar labiau atskirta, tad, kas iš tiesų šią minutę vyksta Afganistane žinoti gali tik ten esantys.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/sohaib-ghyasi-ckxuhkxdy6g-unsplash.jpg" alt="Talibanas" /></p>
<h2>Permaininga Talibano ir Afganistano istorija jau ne kartą buvo pažymėta krauju</h2>
<p>Didžiausią savo turėtą galią Talibanas prarado dar 2001-ais, tačiau šiandien jau akivaizdu, kad ramesnis periodas buvo skirtas persigrupavimui. JAV kariams ruošiantis palikti Afganistaną, likus kelioms savaitėms iki išvykimo, šalies sostinę be didesnės kovos perėmė talibai.</p>
<p>Dar 2018-ais Talibanas užmezgė tiesioginį kontaktą su JAV, o 2020-ųjų vasarį, susitikimo Dohoje metu buvo pasirašyta sutartis, kuria numatytas JAV karių pasitraukimas iš Afganistano. Tuo tarpu Talibanas įsipareigojo leisti kariams teritoriją palikti taikiai[13].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/jeff-kingma-llwcveofjm-unsplash.jpg" alt="Afganistano užėmimas" /></p>
<p class="p1">Vis tik, pavienės atakos prieš afganų kariuomenę bei civilius nesiliovė, o pastarieji įvykiai, žvelgiant į kruviną praeitį negali pernelyg nustebinti. Grupuotė savo galią pradėjo demonstruoti po Sovietų Sąjungos pasitraukimo iš Afganistano 1989-aisiais. Jau po septynerių metų, 1996-ais, talibai užėmė Afganistano sostinę Kabulą. Dar po kelių metų, grupuotė kontroliavo jau 90% visos šalies[14].</p>
<p class="p2">Iš pradžių, vietiniai afganai pasikeitimus sutiko su prielankumu. Buvo tikima, kad sovietų paliktas chaosas, korupcija bei pavojai bus sutramdyti. Vis tik, greitai tapo aišku, kad Talibanas turi kitų planų. Buvo įvestas Šariatas, viešos mirties bausmės vėl tapo legalios, vyrams buvo įsakyta užsiauginti barzdas, moterys privalėjo dėvėti visą kūną dengiančias burkas.</p>
<p class="p2">Kaip rašo BBC, daug kritikos iš vakarų pasaulio sulaukta dėl įsakymo, teigiančio, kad vyresnės nei 10-ies metų mergaitės negalės lankyti mokyklos. Buvo uždrausta televizija, muzika, kinas, sunaikintas ne vienas kultūrinis objektas. Vis tik, didesnį pasaulinį dėmesį Talibanas patraukė po 2001-ųjų rugsėjo 11-os išpuolio. Tuomet, talibams mesti įtarimai, jog jie slapsto teroristiniu išpuoliu kaltinamą Osamą Bin Ladeną.</p>
<p class="p1">2001-ųjų spalio 7-ąją JAV pasiuntė savo karius į Afganistaną, o metų pabaigoje, Talibano režimas buvo paskelbtas įveiktu. Bėgant metams, situacija regione išliko įtempta, tačiau buvo kontroliuojama JAV karių. Iki dabar, kai rugpjūčio 15-ąją, be didelių neramumų sostinė Kabulas buvo vėl sugrąžinta į Talibano rankas.</p>
