AfD pirmauja septyniais procentiniais punktais prieš CDU ir CSU bloką
Kraštutinių dešiniųjų „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) dar labiau padidino persvarą prieš kanclerio Friedricho Merzo vadovaujamus konservatorius. Naujausioje ARD „DeutschlandTrend“ apklausoje AfD palaikė 28 proc. respondentų – tai aukščiausias šios partijos rezultatas per visą tyrimo istoriją.
Per mėnesį AfD palaikymas padidėjo vienu procentiniu punktu. CDU ir CSU blokas prarado vieną punktą ir smuko iki 21 proc. Atotrūkis tarp dviejų didžiausių Vokietijos politinių jėgų taip išaugo iki septynių punktų.
Trečioje vietoje liko Žalieji, kuriuos rinktųsi 15 proc. apklaustųjų. Valdančioji Socialdemokratų partija (SPD) surinko 12 proc., Kairioji partija – 11 proc., o Laisvoji demokratų partija (FDP) – 4 proc. Kitoms partijoms kartu teko 9 proc. respondentų balsų.
Reprezentatyvią apklausą rugpjūčio 3–5 dienomis atliko institutas „Infratest dimap“. Apklausti 1 297 balsavimo teisę turintys Vokietijos gyventojai – 773 telefonu ir 524 internetu. Rezultatų statistinė svyravimo riba, priklausomai nuo partijos palaikymo, siekia maždaug 2–3 procentinius punktus.
Nuo 2025 metų Bundestago rinkimų CDU ir AfD apsikeitė vietomis
Naujausi skaičiai rodo visiškai kitokį jėgų santykį nei 2025 metų vasarį vykusiuose Bundestago rinkimuose. Tuomet CDU ir CSU blokas laimėjo rinkimus, surinkęs 28,5 proc. balsų, o AfD su 20,8 proc. liko antroje vietoje.
Per pusantrų metų konservatorių palaikymas, palyginti su rinkimų rezultatu, sumažėjo 7,5 procentinio punkto. AfD rodiklis per tą patį laikotarpį pakilo 7,2 punkto. Taigi beveik 8 punktų konservatorių persvara virto 7 punktų AfD pranašumu.
SPD padėtis taip pat smarkiai pablogėjo. 2025 metų rinkimuose socialdemokratai surinko 16,4 proc. balsų, o dabar juos palaiko tik 12 proc. respondentų. CDU/CSU ir SPD, dabartinę federalinę vyriausybę sudarančios politinės jėgos, apklausoje kartu gauna vos 33 proc.
Tuo metu opozicijoje esanti AfD tapo pagrindine nepasitenkinimo valdžia gavėja. Žalieji ir Kairioji partija taip pat viršija savo 2025 metų rinkimų rezultatus, tačiau jų augimas gerokai mažesnis už AfD šuolį.
F. Merzo vyriausybe nepatenkinti 85 proc. apklaustų Vokietijos rinkėjų
AfD augimas sutampa su itin prastu F. Merzo vyriausybės vertinimu. Tik 13 proc. respondentų teigė esantys patenkinti arba labai patenkinti federalinės vyriausybės darbu. Nepatenkintųjų dalis pasiekė 85 proc.
Kanclerio atlikta ministrų kabineto pertvarka kol kas visuomenės nuomonės nepakeitė. 57 proc. apklaustųjų mano, kad po personalinių permainų vyriausybė dirbs taip pat blogai kaip anksčiau, o dar 11 proc. tikisi, kad jos darbas net pablogės.
Tik 12 proc. respondentų mano, kad atnaujinta vyriausybė dirbs geriau. Dar tiek pat jos darbą vertina palankiai ir nesitiki esminių pokyčių. Vadinasi, beveik septyni iš dešimties apklaustųjų nemato pagrindo manyti, kad ministrų pakeitimas padės išspręsti politines problemas.
Toks vertinimas pavojingas ne tik CDU ir CSU blokui. SPD, kaip jaunesnioji koalicijos partnerė, apklausose laikosi ties 12 proc. riba ir negauna jokios politinės naudos iš dalyvavimo vyriausybėje. Abi valdančiosios jėgos kartu praranda rinkėjus, nors jų elektoratas pasitraukia skirtingomis kryptimis.
Daugiau kaip pusė vokiečių reikalauja esminių politinių permainų
Apklausa atskleidė, kad 55 proc. Vokietijos rinkėjų nori esminio šalies politinio kurso pakeitimo. Palyginti su 2024 metų gruodžiu, tokių respondentų padaugėjo 7 procentiniais punktais. Dar 37 proc. pageidauja mažesnių korekcijų, o esamą padėtį išlaikyti norėtų tik 4 proc.
Stipriausias esminių permainų poreikis užfiksuotas tarp AfD rėmėjų – jų siekia 86 proc. Kairiosios partijos elektorate radikalių pokyčių nori 71 proc. apklaustųjų. Šios dvi rinkėjų grupės siūlo skirtingas politines kryptis, tačiau jas vienija nepasitenkinimas dabartine sistema.
Tarp CDU ir CSU rėmėjų esminio lūžio reikalauja 28 proc. respondentų. Tiek pat jų buvo ir tarp SPD šalininkų. Žaliųjų elektorate tokią poziciją pasirinko 41 proc. apklaustųjų – beveik dvigubai daugiau nei 2024 metų gruodį.
AfD rinkėjus iš kitų grupių išskiria ir stiprus socialinio neteisingumo jausmas. Septyni iš dešimties partijos šalininkų mano gaunantys mažiau, nei jiems teisingai priklausytų. 34 proc. teigia gaunantys šiek tiek mažiau, o 36 proc. – gerokai mažiau už teisingą dalį.
Vokietijos visuomenė vis labiau nesutaria dėl bendradarbiavimo su AfD
Didėjantis AfD palaikymas stiprina spaudimą kitoms partijoms iš naujo svarstyti vadinamąją ugniasienę – susitarimą nebendradarbiauti su AfD. Apklausos duomenimis, 37 proc. respondentų mano, kad bet kokį bendradarbiavimą su šia partija reikėtų atmesti.
Dar 32 proc. siūlo spręsti kiekvieną atvejį atskirai, o 27 proc. pasisako už bendradarbiavimą su AfD. Nuo birželio visiško atsiribojimo šalininkų sumažėjo 4 punktais, o bendradarbiauti norinčių gyventojų dalis išaugo 3 punktais.
CDU ir CSU elektoratas šiuo klausimu yra smarkiai susiskaldęs. 44 proc. konservatorių rėmėjų bendradarbiavimą su AfD atmeta, 48 proc. siūlo spręsti kiekvienu konkrečiu atveju, o 7 proc. norėtų tiesioginio bendradarbiavimo.
Ryškus ir skirtumas tarp rytinės bei vakarinės Vokietijos. Vakaruose bendradarbiavimą su AfD atmeta 40 proc., o palaiko 24 proc. respondentų. Rytinėse žemėse santykis apsiverčia: bendradarbiavimui pritaria 38 proc., o visiškai jį atmeta 26 proc. apklaustųjų.
Rugsėjo žemių rinkimai parodys, ar apklausų persvara virs realia AfD pergale
Nacionalinės apklausos rezultatai paskelbti likus mėnesiui iki svarbių rinkimų rytinėje Vokietijos dalyje. Rugsėjo 6 dieną bus renkamas Saksonijos-Anhalto žemės parlamentas, o rugsėjo 20 dieną balsuos Berlyno ir Meklenburgo-Pomeranijos gyventojai.
Ypač didelis dėmesys krypsta į Saksoniją-Anhaltą. 2025 metų Bundestago rinkimuose AfD šioje žemėje surinko 37,1 proc. antrųjų balsų ir gerokai aplenkė CDU, gavusią 19,2 proc. Apklausose prieš 2026 metų žemės rinkimus AfD palaikymas jau perkopė 40 proc.
Net laimėjusi rinkimus AfD gali likti be valdžios, jeigu kitos partijos atsisakys su ja bendradarbiauti ir sugebės sudaryti alternatyvią daugumą. Vis dėlto kuo daugiau balsų gauna AfD, tuo sudėtingesnės tampa galimos koalicijos ir tuo didesnį spaudimą patiria CDU vadovybė.
ARD „DeutschlandTrend“ yra politinių nuotaikų momentinė nuotrauka, o ne rinkimų prognozė. AfD ir CDU/CSU rezultatų statistinės svyravimo ribos iš dalies persidengia, todėl tikslus septynių punktų skirtumas neturėtų būti vertinamas kaip nekintantis dydis. Tačiau kelių mėnesių apklausos rodo tą pačią kryptį: AfD išlaiko pirmąją vietą, o F. Merzo konservatoriams kol kas nepavyksta susigrąžinti prarastų rinkėjų.
Šaltiniai
Yahoo News. (2026). Poll: Germany’s far-right AfD widens lead over Merz’s conservatives
https://www.yahoo.com/news/world/articles/poll-germanys-far-afd-widens-164829575.html
Tagesschau. (2026). ARD-DeutschlandTrend: AfD legt zu, Union verliert weiter
https://www.tagesschau.de/inland/deutschlandtrend/deutschlandtrend-august-100.html
Die Bundeswahlleiterin. (2025). Bundestagswahl 2025 – endgültiges Ergebnis für Deutschland
https://www.bundeswahlleiterin.de/bundestagswahlen/2025/ergebnisse/bund-99.html
