Žmonės neturėtų gėdytis ir atmesti savo valstybės istorinių simbolių
Pastarosiomis dienomis vykstant aršioms diskusijoms dėl Lietuvos vadovo Antano Smetonos paminklo statybų sostinės Jono Basanavičiaus gatvėje, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis įspėja būti atsargiems, mat nutautinimas Lietuvoje vyksta plačiu mastu ir įsigali vis labiau. Politikas įsitikinęs, kad tokiais tempais jau greitu metu vietoje mūsų trispalvės kabės vaivorykštinė vėliava, o prie šios valdžios esą regėsime dar ne vieną mėginimą bet kokiomis priemonėmis ištrinti Tautos jungtis.
Dar net neišaušus naujiems metams, pasak R. Karbauskio, visuomenė jau spėjo susipliekti dėl A. Smetonos paminklo statybų – juk pastarasis politikas visuomenėje vertinamas labai kontrastingai dėl to, kad inicijavo valstybės perversmą ir jėga nušalino prezidentą Kazį Grinių.
Nepaisant visų šių aplinkybių, Lietuvoje su kiekvienais metais vis labiau trinami atsiminimai apie šalies ištakas, o tą parodo ir svarbių valstybei objektų paskyrimas tarnauti nebūtinosioms žmonių reikmėms – pavyzdžiui, Vilniaus pliažo įkūrimas Lukiškių aikštėje, arba daug ką apie mus pasako ir paminklų etalonu laikomas sostinėje įkomponuotas surūdijęs vamzdis, o galiausiai valstybės ministerijos tarsi paskendo vaivorykštės spalvų vėliavose.
Analizuodamas tokias aplinkybes R. Karbauskis pabrėžė manantis, kad A. Smetonos paminklo atsiradimas būtų „teisingas sprendimas“, kartu sprendžiant ir K. Griniaus klausimą.
Politikas įsitikinęs, kad norint išsaugoti tautiškumą, nepakaks gėdytis valstybinių simbolių, ar dar gražiau – mėginti juos ištrinti iš istorijos puslapių. Priešingai, Tauta, pasak jo, savo simbolius turėtų puoselėti ir ginti, o ne keisti juos tuo, kas neturi jokios išliekamosios vertės.
Iš atminties norima ištrinti valstybingumo simbolius
O istorijos trynimas iš atminties vyksta palengva, iš pradžių neskubant priimti drastiškų sprendimų. Štai vietoje kovotojų už laisvės simbolio „Laisvės liepsnos“ liko tik dabartinės socialinės apsaugos ir darbo ministrės užpatentuotas neužmirštuolės ženklas, kurį visiems bruko ne tik ministrė, bet ir Austėja Landsbergienė – per savo mokyklų tinklą.
„Akylesni iš karto pastebėjo, kad neužmirštuole norima išspirti iš Tautos sąmonės kovotojų „Laisvės liepsnos“ simbolį, vietoje jo įkišant rusų okupantų pamėgtą neužmirštuolę, kurią savo „pergalių“ atvirukuose propagandistai vaizdavo sovietinio kareivio rankose ar šalmuose“, – rėžė politikas.
Iš sostinės iškeliavo net valstybės simbolis Vytis, be kurio Lukiškių aikštė tuščia neliko – po ją pasklido smulkus ir pėdas kutenantis paplūdimio smėliukas. Valdantiesiems tai atrodo normalu, kad išsinuoginę vilniečiai Lukiškių aikštės paplūdimyje plevėsuotų priešais pastato, kuriame buvo žiauriai nukankinta gausybė lietuvių, kovojusių už valstybę, langus.
Toks paplūdimys vidury istorinio miesto centro tapo vienu iš valdžios patyčių iš skaudžios Tautai praeities, ženklu. O dabar, pasak R. Karbauskio, jau nusitaikyta net į Kalėdas, kurias minėti savo vadovaujamoje Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje uždraudė neužmirštuolę užpatentavusi konservatorė Monika Navickienė. Kalėdų atsisakyta esą tam, kad niekas neįsižeistų.
Regėdamas tokias tautos simbolių ir atminties naikinimo tendencijas, LVŽS lyderis įsitikinęs – jau greitai būsime priversti palaidoti ir savo tautinius rūbus, pasakas, dainas. Vėlgi tam, kad neduok Dieve, kas nors neįsižeistų.
Buvęs KT pirmininkas įsitikinęs, kad pastatę paminklą išduotume partizanus
Užvirus diskusijoms dėl A. Smetonos paminklo statybų, pasisakė ir buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Dainius Žalimas. Jis teigė manantis, kad statant paminklą tokiam kaip A. Smetonai, būtų reiškiama nepagarba Lietuvą gynusiems partizanams[2].
D. Žalimas įsitikinęs, kad perversmininkas A. Smetona pats sau prieštaravo – kol viena ranka pasirašė 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės Aktą, kurio vienas iš principų buvo demokratija ir pagarba žmogaus teisėms, kita ranka piešė savo kaip fiurerio paveikslą.
Jis pridūrė, kad tuo atveju, jei paminklas tikrai bus pastatytas, reikėtų nevengti ir prierašo prie jo, kad tai yra paminklas apsiskelbusiam lietuvių tautos „vadui“, kuris perversmo būdu uzurpavo valstybės valdžią ir išdavė Lietuvos Respubliką.
Tačiau jam nepritarė VDU profesorius istorikas E. Aleksandravičius, mat A. Smetona nebuvo vienareikšmis herojus. Nepaisant to, kad A. Smetona buvo perversmininkas, jo vykdytoje politikoje esą didelių griekų nesimato – jis neardė pilietinės visuomenės augimo, buvo tolerantiškas mažumoms, o ypač žydams[2].
Visgi labiausiai istoriką esą stebina valstybės kišimasis į tokius klausimus kaip skulptūrų statymas – juk, pasak jo, yra A. Smetonos paminklo fondas ir draugija, kurie ir turėtų nuspręsti, kuri vieta paminklui yra tinkamesnė.
Vilniaus politikos analizės instituto vadovė, politologė Virginija Būdienė teigė, jog didžiausia bėda yra tame, kad sostinėje išvis nėra paminklų prezidentams – šiuo metu yra tik biustas A. M. Brazauskui Antakalnio kapinėse. Ekspertė taip pat teigė, kad A. Smetonos valdymo stilių taip pat derėtų vertinti pagal tuometines realijas, kai demokratijos valdžiose buvo mažai. Jos nuomone, A. Smetonos valdymo laikotarpis vertinamas iš labai jau dabartinės sampratos.
Išauklėjo tautą, kuri išliko vientisa iki pat Sąjūdžio laikų
Internete taip pat galima rasti gausų kiekį informacijos, kaip pati visuomenė vertina A. Smetoną. Nors ir neneigiama, kad jo valdymas buvo autoritarinis, tačiau taip pat neslepiama, kad jo prezidentavimo laiku pražydusi lietuviškoji kultūra ir menas, sukurti valstybinės kalbos pamatai, tvirta valiuta.
A. Smetonos geležinę, bet valstybei teisingą ranką liudijo ir tuometinės Lietuvos pasiekimai – priešingai nei dabar, tautiečių gimstamumas tuo metu didėjo.
Didelis laimėjimas ir aukščiau minėta pilietinė visuomenė, kuriai buvo įskiepytos tokios vertybės, kad tauta pati, plikomis rankomis priešinosi sovietams ir nenutautėjusi išliko bent iki Sąjūdžio laikų.
Tačiau tamsiąją A. Smetonos pusę pabrėžę internautai atkreipė dėmesį į kitas istorijos detales – pasirodo, visuomenėje jis nebuvo toks populiarus ir net buvo pažeidęs Konstituciją, ką panašu, kad daro ir dabartinė Lietuvos valdžia. Istorinėmis detalėmis pasidalinusi internautė pabrėžė, kad A. Smetona išvaikė Seimą ir sutiko būti Tautos Vadu, nors tokia pareigybė nebuvo numatyta Konstitucijoje.
Pridurta, kad 1927 m. A. Smetona visai paleido Seimą ir nepaskelbė naujų rinkimų kaip to reikalavo Konstitucija.
