<h2>A. Merkel kalbėjo su A. Lukašenka dėl migrantų krizės</h2>
<p>Pirmadienį Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka kalbėjosi telefonu. Jie aptarė humanitarinę pagalbą pabėgėliams ir migrantams, įstrigusiems ES ir Baltarusijos pasienyje. Pokalbis įvyko po Europos Sąjungos sprendimo sugriežtinti sankcijas Baltarusijai, nepripažįstančiai kaltinimų iš Vakarų dėl migrantų krizės sukėlimo.</p>
<p>„Kanclerė ir A. Lukašenka kalbėjosi apie sudėtingą padėtį Baltarusijos ir Europos Sąjungos pasienyje – ypač apie būtinybę suteikti humanitarinę pagalbą ten esantiems pabėgėliams ir migrantams“, – teigiama Vokietijos vyriausybės atstovo spaudai Steffeno Seiberto pranešime[1].</p>
<p>S. Seibertas taip pat patikino, kad Vokietijos kanclerė ir A. Lukašenka pokalbio metu susitarė toliau keistis nuomonėmis šiais klausimais.</p>
<p>Šios derybos – tai pirmas Baltarusijos prezidento ir Vakarų lyderio kontaktas po 2020 m. rugpjūčio mėn. Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų, per kuriuos A. Lukašenka paskelbė savo pergalę, o iš to kilę protestai buvo didžiausi šalies istorijoje, praneša „Reuters“.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/skambutis1.jpg" alt="Pokalbis" /></p>
<h2>Toks kanclerės veiksmas įvertintas ne vien teigiamai</h2>
<p>Tokį A. Merkel žingsnį įvertino ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, kuris pareiškė, kad „kalbėtis nereiškia derėtis“. Prezidentas pareiškė remiantis tokį Vokietijos kanclerės žingsnį, kuriuo siekiama ieškoti sprendimų ir repatrijuoti migrantus atgal į jų kilmės šalis. </p>
<blockquote>
<p>„Tarptautinės bendruomenės kalbėjimasis su A. Lukašenka, siekiant išgelbėti pasienyje įstrigusius žmones, nereiškia nei režimo legitimizavimo, nei pripažinimo,“ – teigia G. Nausėda.</p>
</blockquote>
<p> <img src="77_CDN_URL/images/g-nauseda-1.jpg" alt="G. Nausėdos pasisakymas" /></p>
<p>Šis pokalbis kaip ir tą pačią dieną surengtas E. Macrono pokalbis su V. Putinu, Lenkijoje traktuojami kaip Vakarų nesiskaitymas su Varšuva. Pokalbį kritiškai įvertino ir Lietuvos Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis. </p>
<p>„Džiaugiuosi ES vienybe, tačiau tikrai negaliu pasidžiaugti tokiais skambučiais, kurie man primena praeitį. Bet koks ES skaldymas tik padės autokratiniams režimams įtvirtinti savo naratyvą“, – teigia Ž. Pavilionis[4].</p>
<p>Interviu BBC radijui G. Nausėda teigė, kad galimybių išspręsti šią krizę kreipiantis ir į A. Lukašenką yra, o apie tai, kas vyksta pasienyje, turime kalbėtis su žmogumi, kuris už visa tai atsakingas.</p>
<h2>Migrantai ieško naujų kelių kirsti sieną – renkasi sunkiai pereinamas teritorijas</h2>
<p>Migrantai, norintys patekti į Vokietiją, Lietuvos sieną jau kerta ir išradingesniais būdais. Štai buvo fiksuota migrantų grupelė, kuri perbrido Nočios upę ir ėjo sienos su Baltarusija linija. Lietuvos pasieniečių teigimu, vis daugiau migrantų pasiryžę bristi per vandenį, mat taip tikisi, kad sunkiau praeinamose vietose tikimybė būti sulaikytiems bus daug mažesnė.</p>
<p>Anot Varėnos pasienio rinktinės vado Virgilijaus Raugalės, didžioji dalis migrantų yra jauni vyrai iš Irako, o paauglių ir vaikų – vienetai[4]. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė, kad toli gražu ne visi migrantai yra aukos.</p>
<p>„Jie moka 3 000–7 000 eurų, ima savo vaikus žinodami, kad Lietuva ir Lenkija jau taiko apgręžimo politiką, skrenda čia ir rizikuoja“, – teigė L. Kasčiūnas[4].</p>
<p>L. Kasčiūnas taip pat pabrėžė, kad Kapčiamiesčio užkarda migrantams yra patrauklus kelias dėl to, kad visai prie jos susikerta Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos sienos. </p>
<p>„Būtent mūsų vizito metu buvo sulaikyta ir apgręžta dar viena gana didelė migrantų grupė – 41 žmogus išsiųstas atgal į Baltarusijos gilumas“, – rašė politikas.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/kasciunas.jpg" alt="L. Kasčiūno pasisakymas" /></p>
