Ministras sureagavo į šalies gynybai skirtas pastabas: teiginiai pasakyti iš nežinojimo
Buvusiam amerikiečių pajėgų Europoje vadui Benui Hodgesui dėl gynybos klausimų pažėrus kritikos Lietuvos politikams, netvėrė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Ministro teigimu, tai nebuvo kritika, o tik nežinojimu paremtos generolo abejonės – Lietuva esą ne tik kalba, bet ir daro gynybos srityje. Tuo tarpu B. Hodgesas kirto, kad kaip Lietuva gali tikėtis pagalbos iš sąjungininkų, kai pati nesiima gerinti savo šalies gynybos. Apie gynybos spragas prabilo ir Ekonominio švietimo fondo prezidentas JAV Žilvinas Šilėnas, rėžęs, kad gynybai skiriama tiek, kiek ir menkavertėms išlaidoms.
A. Anušauskas reaguodamas į praėjusią savaitę Seime vykusios konferencijos „Vilniaus saugumo forumas“ metu išsakytas B. Hodgeso pastabas, kaip reikiant pasišiaušė ir rėžė, kad Lietuva ruošiasi ir skiria dėmesį savo karinių pajėgumų stiprinimui[2]. Ministras vertino, kad tai nėra kritika, o tik generolo išsakytos abejonės, į kurias jis neturėjo atsakymų.
Anot krašto apsaugos ministro, B. Hodgesas tik atkreipė dėmesį, kad reikia ne tik laukti sąjungininkų, bet ir patiems stiprinti savo pajėgumus. Nors jam esą dar nebuvo žinoma idėja apie ketinimus kurti lietuvišką diviziją bei per pastaruosius du metus sudarytus bendrus sandorius su kaimynėmis Latvija ir Estija.
Ministras taip pat sureagavo į B. Hodgeso išsakytas pastabas dėl nepakankamai į Lietuvos gynybą integruotų rezervo karių – neva Lietuva kelia klausimą dėl Vokietijos karių brigados, nors pati nėra susitvarkiusi su savo turimais rezervais.
„Rezervą turime tokį, kokį turime. Jis neatsiranda iš niekur: tai buvę šauktiniai, į atsargą išėję profesinės karo tarnybos kariai. Priminsiu, kad prieš 10 metų jų buvo 10 kartų mažiau. O mes dabar šį skaičių norime padidinti iki 50 tūkst.“ – kalbėjo A. Anušauskas[2].
Gyventojai nėra pasiruošę blogiausiam galimam scenarijui
Tuo tarpu naujienų portalams mirgant nuo B. Hodgeso pastabų Lietuvos gynybai, ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės patarėjas Vaidas Navickas socialinėje feisbuko paskyroje pasidalino pilnu interviu iš pokalbio su JAV generolu.
Tiesa, iš šio interviu Lietuvai yra daug ko pasimokyti – spragos nušviestos ne tik srityse, į kurias bandė atsikirsti A. Anušauskas, bet ir pažerta kritika elementariausiam Lietuvos gyventojų pasiruošimui galimoms karo grėsmėms.
Generolas leitenantas B. Hodgesas sakė, kad teoriškai Lietuva yra viena iš lyderių Aljanse pagal savo skiriamas investicijas krašto apsaugai – jai esą išleidžia 2 proc. BVP. Visgi, nors giriamasi tokiu gražiu skaičiumi, vien pasakymas apie tai nieko neduos. Jo nuomone, visa esmė yra net ne procentuose, o šalies pasirengime apsiginti, kuris šiai dienai nėra pakankamas, nors 3-asis NATO sutarties straipsnis teigia, kad kiekviena aljanso narė yra atsakinga už savo gynybą ir pasirengimą padėti kitiems.
B. Hodgeso teigimu, Lietuvai esą reikia dirbti ir integruotis su Lenkija, į gynybą integruoti vokiečių kovinį vienetą ir amerikiečių batalioną.
„Manau tai tema, kuria turėtų pasidomėti (Nacionalinio saugumo ir) gynybos komitetas“, – teigė B. Hodgesas.
O štai dar didesnės kritikos strėlės iš generolo skrido būtent Lietuvos gyventojų (ne)pasirengimui neramumams.
B. Hodgesas teigė atvykdamas į Lietuvą nejaučiantis tokio visuomenės atsparumo, kokį jaučia viešėdamas Suomijoje. Jo tvirtinimu, veikiausiai net 5 proc. Lietuvos gyventojų nėra pasiruošę blogiausiam scenarijui – nebent tik dideliems šalčiams.
Kariai, esantys rezerve, taip ir nėra panaudojami
Kalbėdamas apie Lietuvos rezervo parengtį, B. Hodgesas neslėpė, kad Lietuva turi maždaug apie 120 tūkst. karių rezervistų sąrašuose, bet tik sąrašuose – realiai nei vienas iš jų esą nebuvo pakviestas ir (ar) paruoštas.
„Net jei mano skaičius būtų neteisingas – padalinkime perpus: 50 proc. nuo 120 tūkst. būtų 60 tūkst. Tai 12 brigadų! Jūs norite, kad Vokietija čia ateitų su brigada, o jūs patys turite personalo 12-ai brigadų“, – pridūrė generolas leitenantas.
Dar liūdnesnė situacija atrodė, kai kalba pasisuko apie vis dar nebaigtas „Rail Baltica“ statybas. B. Hodgesas kirto, kad neįtikėtina, jog tiek laiko tiesiamas tokią strateginę reikšmę turintis kelias vis dar nebaigtas.
„Aš nesu prieš Vokietijos brigados atvykimą. Kai vokiečiai čia atvyks, galite būti tikri, kad jie bus gerai pasiruošę. Bet prieš išeikvodami tiek daug energijos klausimui „Kur pažadėtoji vokiečių brigada?“ – aš ką tik jums daviau 6 idėjas, ką jūs turėtumėte nudirbti čia, kol laukiate Bundeswehro atvykimo“, – pabaigoje pridėjo B. Hodgesas.
Paneigė A. Anušausko išsakytą samprotavimą apie diviziją
V. Navickas pro akis taip pat nepraleido ministro A. Anušausko išsakytos minties, neva B. Hodgesui penktadienį pasisakant „Vilniaus saugumo forume“ Seime, jam dar esą nebuvo žinoma idėja apie lietuviškąją diviziją.
Anot premjerės patarėjo, ši idėja generolui leitenantui esą tikriausiai buvo žinoma iš kitų šaltinių arba jis pats tą buvo paminėjęs generolui susirašinėjimo metu prieš susitikimą ketvirtadienį Vilniuje.
„Lieka apgailestauti, kad praėjus daugiau kaip metams nuo pilno masto invazijos į Ukrainą, lietuviška divizija vis dar tik idėjos lygmenyje. Raginčiau kuo skubiau pereiti nuo idėjų prie veiksmų. Laiko toliau delsti neturime“, – rašė I. Šimonytės dešinioji ranka.
Šiai dienai reikalingos revoliucijos, o ne evoliucijos
Generolo B. Hodgeso išsakytoms pastaboms pritarė ir atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis, teigęs, kad B. Hodgeso išsakyti žodžiai yra teisingi ir šiai dienai tik dalis turimo rezervo yra panaudojama[4]. Šiai dienai nuolatinę Lietuvos kariuomenę sudaro apie 20 tūkst. karių, o rezervas yra dviejų rūšių: parengtasis – daugiau nei 100 tūkst. karių, bet pagrindinis yra aktyvusis rezervas – tai daugiau nei 27 tūkst. karių, tarnavusių per paskutinius dešimt metų.
„Optimalus modelis būtų toks, kad visi rezervistai, įskaitant ir neaktyvųjį ir aktyvųjį, būtų suskirstyti į organizuotus rezervo vienetus. Ir kad jie visi išklausytų mokymus. Šiandienos situacijoje reikia daryti revoliucijas, ne evoliucijas“, – teigė V. Malinionis[4].
Jam pritarė ir Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys, tik pridūrė, kad didesniems rezervo skaičiams reikia pasirengti.
Gynybai skiriame tiek pat, kiek ir ne tokioms reikšmingoms smulkmenoms
Kritikos Lietuvos gynybiniam (ne)pasirengimui nepagailėjo ir Ekonominio švietimo fondo prezidentas JAV Žilvinas Šilėnas. Pasak jo, dabar susiduriama su tokia situacija, kai krašto apsaugai skiriamos valstybės lėšos ilgainiui vėl gali būti leidžiamos antraeilėms išlaidoms kaip antai stogo užbaigimui kultūros rūmuose, muitinės tarnybai skirto pastato įsigijimui ir pan.[6].
Didžiausia egzistencinė grėsmė Lietuvai, pasak Ž. Šilėno, nepasikeitė – ja ir toliau išlieka Rusija. O štai savo gynybai skiriame 2,5 proc., kas yra maždaug 1,3-1,4 mlrd. eurų, kiek yra skiriama ir menkavertėms aukščiau išvardytoms išlaidoms.
Vis dėlto, fondo prezidento nuomone, Lietuvai pasisekė, kad ukrainiečiai su turima ginkluote vis dar sulaiko rusų karius ir dėl to yra didžiulis šansas persitvarkyti taip, kad būtų akcentuojamasi į svarbiausius dalykus.
Visgi, menkavertės išlaidos, pasak jo, gali dar atsukti parlamentarų norą pasitaškyti valstybinėmis lėšomis, o tai kelia didžiausią baimę.
„Investuosime ne į gynybos poligoną, o į kažkokių valdiškų sporto rūmų pavertimą valdišku konferencijų centru ar kažkokiam kitam Seimo narių pageidavimų koncertui“, – svarstė Ž. Šilėnas[6].
Lėšas gynybai padvigubino
Kovo 17 d. Seimas nusprendė šalies gynybai skiriamas lėšas padvigubinti iki 2,52 proc. BVP, kas premjerės teigimu, leidžia išlaidas šalies gynybai padidinti 297,99 mln. eurų[7].
Už papildomus asignavimus Krašto apsaugos ministerija (KAM) ketina paankstinti suplanuotus įsigijimus: įsigyti salvines ugnies sistemas, kovinius dronus, prieštankines sistemas, kitą ginkluotę, amuniciją, karių ekipuotę.
44,4 mln. eurų iš šių lėšų būtų skiriama karinių stovyklų įrengimui, 2,4 tūkst. karių ir įrangai, 158 mln. eurų – ginkluotei ir karinei technikai, 66 mln. eurų – šaudmenims, 10,7 mln. eurų – kibernetinio saugumo stiprinimui, 21 mln. eurų – šarvinėms liemenėms, ryšių įrangai bei medicininėms priemonėms.
