Draudžiama zona apima ir paplūdimius
Palangoje pradėjo veikti moderni dronų aptikimo sistema, galinti realiu laiku nustatyti ne tik neleistinai skrendantį bepiločio orlaivio maršrutą, bet ir jo operatoriaus buvimo vietą. Lietuvos oro uostai teigia, kad sprendimas priimtas augant keleivių srautams ir intensyvėjant skrydžiams, o institucijos perspėja – už nelegalius skrydžius gresia solidžios baudos bei dronų konfiskavimas. Vien šiemet oro uosto kontrolės zonoje jau užfiksuoti 37 pažeidimai.
Daugelis dronų naudotojų klaidingai mano, kad pavojinga zona apsiriboja tik oro uosto teritorija. Tačiau realybė kur kas platesnė. Į bepiločių orlaivių kontrolės zoną patenka Kunigiškiai, šiaurinė Palangos dalis, teritorijos link Šventosios bei net dalis pajūrio paplūdimio. Būtent čia dronų skrydžiai be specialaus suderinimo yra draudžiami[1].
Šie ribojimai nustatyti ne atsitiktinai – teritorijos suformuotos pagal orlaivių kilimo ir tūpimo trajektorijas skirtinguose aukščiuose. Net nedidelis dronas gali tapti rimta grėsme keleiviniam lėktuvui, ypač intensyvaus eismo metu. Lietuvos oro uostų duomenimis, Palangos oro uostas rekordinius 2025-uosius užbaigė aptarnavęs beveik 448,4 tūkst. keleivių – beveik penktadaliu daugiau nei metais anksčiau. Keleivių augimas nesustojo ir 2026 metų pradžioje.
Lietuvos oro uostų Saugos, saugumo ir atsparumo departamento direktorius Vidas Kšanas pabrėžia, kad dronai šiandien tampa naujos kartos grėsme aviacijai. Anot jo, įdiegta sistema leidžia itin tiksliai nustatyti neleistiną veiklą, todėl pažeidėjai bus identifikuojami daug greičiau nei anksčiau. Gyventojai raginami pastebėjus draudžiamoje teritorijoje skrendantį droną nedelsiant pranešti telefonu 112.
Technologija, kuri mato net drono operatorių
Kaip pranešama, naujoji sistema veikia visą parą ir stebi oro erdvę ištisus metus. Antenų pagalba ji analizuoja radijo signalų sklaidą ir gali nustatyti drono buvimo vietą, judėjimo kryptį, aukštį, skrydžio laiką bei kitus identifikacinius parametrus. Svarbiausia – sistema geba aptikti ir drono valdytojo geografinę vietą.
Vos užfiksavus nesankcionuotą skrydį, informacija automatiškai perduodama Palangos oro uosto aviacijos saugumo specialistams, Viešojo saugumo tarnybai, policijai bei Jungtiniam operacijų centrui. Prireikus gali būti priimami sprendimai net stabdyti orlaivių eismą, kol grėsmė bus pašalinta. Į incidento vietą nedelsiant siunčiami pareigūnų ekipažai.
Viešojo saugumo tarnybos vadas generolas Viktoras Grabauskas sako, kad dalis dronų operatorių vis dar neįvertina realios rizikos. Pasak jo, neapdairus skrydis šalia strateginių objektų gali turėti rimtų pasekmių oro eismo saugumui, todėl institucijų reakcija į tokius pažeidimus yra greita ir principinga.
Pažeidėjams – ne tik baudos, bet ir dronų konfiskavimas
Nuo sistemos veikimo pradžios Viešojo saugumo tarnyba jau nubaudė penkis asmenis, kurie dronus skraidino draudžiamoje zonoje be leidimo. Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už tokį pažeidimą gresia nuo 400 iki 800 eurų bauda bei galimas drono konfiskavimas. Jei pažeidimas kartojasi, bauda gali išaugti iki 1200 eurų, o bepiločio orlaivio konfiskavimas tampa privalomas.
Institucijos primena, kad prieš naudojant droną būtina pasitikrinti, ar pasirinkta vieta nepatenka į draudžiamą teritoriją. Jei dronas turi kamerą, jo naudotojas privalo būti išklausęs mokymus ir turėti pažymėjimą. Taip pat akcentuojama, kad dronų gamintojai neprisiima atsakomybės už neteisėtą naudojimą – visa atsakomybė tenka pačiam operatoriui.
Artimiausiu metu analogiškos dronų aptikimo sistemos pradės veikti ir Vilniaus bei Kauno oro uostuose.
