Kas penkta Lietuvoje surūkoma cigaretė – iš „šešėlio“
Kas penkta Lietuvoje surūkoma cigaretė – nelegali. Tokią realybę atskleidžia naujausias KPMG tyrimas, fiksuojantis didžiausią šešėlinės tabako rinkos mastą per dešimt metų.
Kol legalūs pardavimai traukiasi, kontrabandiniai ir suklastoti gaminiai užima vis didesnę rinkos dalį. Dėl to valstybės biudžetas vien pernai neteko daugiau kaip 100 mln. eurų galimų pajamų[1].
KPMG duomenimis, 2025 metais nelegalių tabako gaminių dalis Lietuvoje pasiekė 21,1 proc. visos rinkos. Palyginti su ankstesniais metais, šešėlinė prekyba išaugo dar 1,6 procentinio punkto, o valstybės negautos pajamos padidėjo iki 109 mln. eurų.
Nors bendras cigarečių suvartojimas šalyje per metus sumažėjo 2 proc. ir siekė 2,55 mlrd. vienetų, šis pokytis nereiškia mažėjančio šešėlio. Priešingai – mažėjo legalių cigarečių pardavimai, o neapskaitytų gaminių vartojimas toliau augo.
Pagal nelegalios tabako rinkos mastą Lietuva išlieka tarp prasčiausiai atrodančių Europos valstybių. Baltijos regione Lietuva taip pat pirmauja pagal šešėlinės rinkos dydį – Latvijoje nelegalių tabako gaminių dalis siekia 19 proc., Estijoje – 14 proc., o Lenkijoje sudaro vos 5 proc. rinkos.
Šešėlinėje rinkoje daugėja klastočių
Vis dėlto ekspertų dėmesį labiausiai traukia ne pats šešėlinės rinkos dydis, o jos transformacija. Jei anksčiau pagrindinė problema buvo kontrabanda iš Baltarusijos, šiandien vis didesnę grėsmę kelia suklastoti tabako gaminiai.
Nors Baltarusijos kilmės cigaretės vis dar sudaro didžiausią nelegalios rinkos dalį, jų srautai mažėja. Tuo metu žinomų prekės ženklų cigarečių klastočių vartojimas Lietuvoje per metus išaugo beveik tris kartus.
Pasak tyrėjų, ši tendencija atspindi pokyčius visoje Europoje. Organizuotos nusikalstamos grupuotės vis dažniau steigia pogrindines gamyklas Europos Sąjungos teritorijoje ir gamina produkciją arčiau pagrindinių vartotojų rinkų. Vien per praėjusius metus Europoje buvo likviduotos 104 nelegalios cigarečių gamyklos.
KPMG ataskaitoje perspėjama, kad šešėlinė rinka gali augti ir toliau. Tam įtakos gali turėti didėjantis kainų skirtumas tarp ES ir kaimyninių ne Sąjungos valstybių bei griežtėjantis tabako gaminių reguliavimas. Ekspertų teigimu, siekiant pažaboti nelegalią prekybą būtinas subalansuotas požiūris – efektyvus teisėsaugos darbas, verslo ir valstybės institucijų bendradarbiavimas bei duomenimis pagrįsti sprendimai.
Žala – ne tik dėl nesumokėtų mokesčių
Tuo tarpu ekspertai sutaria, kad nelegali tabako rinka Lietuvoje išlieka rimta problema, tačiau jos priežastis ir sprendimo būdus mato kiek skirtingai. Ekonomistas Marius Dubnikovas daugiausia dėmesio skiria ekonominėms pasekmėms – jo vertinimu, dėl kontrabandos valstybė kasmet netenka iki 100 mln. eurų mokesčių pajamų, o vartotojai rizikuoja rinkdamiesi nepatikrintus ir nežinomos kilmės gaminius[2].
Panašiai situaciją vertina ir „Norfos mažmenos“ valdybos pirmininkas Dainius Dundulis, tačiau jis akcentuoja kitą problemos pusę – nepakankamą kovos su šešėliu efektyvumą. Anot jo, tai, kad nelegalių cigarečių dalis rinkoje išlieka tokia didelė, kelia klausimų dėl valstybės institucijų darbo rezultatų. Verslininko teigimu, kol legalus verslas privalo laikytis griežtų reikalavimų ir moka mokesčius, kontrabandininkai veikia gerokai palankesnėmis sąlygomis.
Tuo metu specialusis 15min korespondentas Vidmantas Balkūnas mano, kad vien griežtesnės kontrolės ar teisėsaugos priemonių nepakaks. Jo teigimu, kontrabanda yra sunkiai išnaikinamas reiškinys, todėl ilgalaikiai pokyčiai neįmanomi be pačios visuomenės įsitraukimo. Pasak jo, kol dalis gyventojų toleruoja nelegalią prekybą arba ją laiko įprastu reiškiniu, šešėlinė rinka išliks gyvybinga.
