Sostinėje atidarytas naujas punktas baltarusiams
Baltarusijos opozicijos lyderei Sviatlanai Cichanouskajai pasitraukus iš Lietuvos, baltarusiškos misijos nesibaigė. Vilniuje antradienį atidarytas Europos Tarybos informacijos punktas Baltarusijos žmonėms, kuris įsikūrė Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Naujasis centras bus skirtas demokratinių iniciatyvų stiprinimui, bendradarbiavimui su pilietine visuomene ir informacijos apie Europos Tarybos veiklą sklaidai.
Atidarymo renginyje užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys kalbėjo, kad Europa negali būti saugi ir stabili, jei šalia jos išlieka autoritariniai režimai[1].
„Turiu svajonę Europai, kuri yra laisva, saugi ir turinti kaimynus, kuriais galime pasikliauti, kurie yra demokratiniai ir su kuriais mus vienija vienodos vertybės, (…) todėl turime padėti mūsų baltarusių draugams susigrąžinti savo namus ir kurti savo gyvenimus – aš tikiu, kad šio informacijos punkto atidarymas prie to prisidės“, – inauguracijos renginyje sakė užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
Europos Tarybos generalinis sekretorius Alainas Bersetas pabrėžė, kad organizacija ir toliau rems demokratinę Baltarusijos visuomenę bei nepriklausomas iniciatyvas. Pasak jo, pati Baltarusija nėra tapatinama su Aliaksandro Lukašenkos režimu, o ateityje demokratinė šalis galėtų tapti visateise Europos Tarybos nare.
Lietuva ir toliau remia Baltarusijos opoziciją
S. Cichanouskaja renginyje teigė, kad naujojo informacijos punkto atidarymas yra ženklas, jog Baltarusijos žmonės nėra palikti vieni. Opozicijos lyderė dėkojo Lietuvai už paramą baltarusių demokratiniam judėjimui ir akcentavo, kad Baltarusija turi būti matoma kaip Europos dalis, o ne Rusijos įtakos zona.
Seimo pirmininkas Juozas Olekas savo kalboje priminė, kad Lietuva išlieka viena aktyviausių Baltarusijos demokratinių jėgų rėmėjų. Jis taip pat atkreipė dėmesį į simbolinę vietą – informacijos punktas atidarytas netoli Nepriklausomybės aikštės, kuri lietuviams primena kovą už laisvę ir nepriklausomybę.
Didelė dalis Baltarusijos opozicijos ir pilietinių aktyvistų į Lietuvą persikėlė po 2020 metų prezidento rinkimų, kuriuos Vakarai laiko suklastotais. Po jų Baltarusijoje kilo masiniai protestai, tačiau režimas juos nuslopino represijomis ir tūkstantiniais sulaikymais. Žmogaus teisių organizacijų duomenimis, šiuo metu Baltarusijoje vis dar kalinama apie tūkstantį politinių kalinių, o A. Lukašenka Vakaruose nėra laikomas teisėtu šalies vadovu.
Cichanouskaja pradėjo darbą Varšuvoje
Tuo tarpu vasario pradžioje po 2020 metų Baltarusijos prezidento rinkimų iš šalies pasitraukusi opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja pradėjo darbą Varšuvoje, kur netrukus planuojama atidaryti naują jos biurą. Politikė teigia, kad sprendimas stiprinti veiklą Lenkijoje susijęs su čia gyvenančia gausia baltarusių diaspora bei siekiu glaudžiau bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais[2].
Kaip skelbta, į Varšuvą persikėlė dalis jos komandos narių, tarp jų – patarėjai Franakas Viačorka ir Aleksandras Dabravolskis, o šiuo metu vyksta susitikimai su vietos baltarusių bendruomene bei ruošiamos patalpos biuro veiklai.
Vis dėlto opozicijos lyderės komanda pabrėžė, kad Vilnius išliks vienu svarbiausių Baltarusijos demokratinių jėgų centrų. Lietuvoje ir toliau veiks S. Cichanouskajos biuras, išlaikantis diplomatinę akreditaciją bei pagrindines tarptautines funkcijas. Pati politikė teigė planuojanti ir toliau dažnai lankytis Lietuvoje ir dėkoja tiek Vilniui, tiek Varšuvai už paramą Baltarusijos demokratiniam judėjimui.
Minskas pasveikino K. Budrį
Baltarusijos valdžia netikėtai viešai pasveikino Lietuvos užsienio reikalų ministrą Kęstutį Budrį po jo pasisakymų apie galimus ateities santykius su Minsku. Baltarusijos užsienio reikalų ministerija platformoje „X“ pareiškė palankiai vertinanti ministro komentarus ir pabrėžė, kad yra pasirengusi „konstruktyviam dialogui“ bei santykių atkūrimui.
Tuo metu pats K. Budrys buvo užsiminęs, kad ateityje norėtų normalių santykių su Baltarusija, tačiau kartu griežtai kritikavo Lukašenkos režimą dėl sprendimo Europos humanitarinį universitetą Vilniuje paskelbti „ekstremistine organizacija“.
Nepaisant Minsko signalų, Lietuvos institucijos galimą dialogą vertina atsargiai. Valstybės saugumo departamento vadovas Remigijus Bridikis perspėjo, kad santykių atnaujinimas galėtų didinti saugumo rizikas, o Prezidentūra pabrėžė, kad net ir galimi kontaktai su Minsku nereikštų Lietuvos politikos švelninimo Lukašenkos režimo atžvilgiu.
