Prezidentūra: visuomenė turi būti informuojama nedelsiant
Utenos rajone nukritęs galimai karinis dronas sukėlė ne tik tarnybų dėmesį, bet ir naują diskusijų bangą apie Lietuvos pasirengimą tokiems incidentams. Prezidentūra jau pripažįsta, kad dabartinė išankstinio perspėjimo sistema neveikia taip, kaip turėtų, o visuomenės informavimas apie galimus pavojus yra per lėtas.
Pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda dėl šios situacijos susitiko su krašto apsaugos ministru Robertu Kaunu. Po susitikimo prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis teigė, kad antidroninė gynyba artimiausiu metu turi tapti vienu svarbiausių valstybės prioritetų. Anot jo, prezidentas aiškiai akcentavo, kad šiai sričiai prireikus bus skiriamas tiek papildomas dėmesys, tiek finansavimas[1].
Didžiausią nerimą Prezidentūrai kelia tai, kad gyventojai apie galimą oro erdvės pažeidimą nebuvo perspėti iš karto. Šalies vadovo pozicija – vos tik tarnybos užfiksuoja incidentą, informacija turi nedelsiant pasiekti visuomenę, net jei situacija dar nėra laikoma tiesiogine grėsme.
„Reikia pasižiūrėti, kas su tuo informavimo algoritmu yra blogai. Matome, kad būtų galima gerokai geriau viską padaryti. Informavimas turėtų būti nedelsiant. Čia, man atrodo, tam tikrų spragų galima matyti (…). Jeigu yra fiksuojamas faktas, jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) tai fiksuoja, visuomenė turėtų būti informuojama. Nebūtinai reikia gąsdinti, kad tai yra oro pavojus, bet informacija turi būti pateikiama. Tokia yra prezidento pozicija“, – kalbėjo D. Matulionis.
Gynybos stiprinimui žada greitesnius sprendimus
Prezidentūra taip pat neslepia nepasitenkinimo dabartiniais gynybos pajėgumų įsigijimo tempais. D. Matulionio teigimu, lėti procesai netenkina nei Prezidentūros, nei pačios Krašto apsaugos ministerijos, todėl ketinama palaikyti sprendimus, kurie leistų greičiau įsigyti reikalingą įrangą ir stiprinti antidroninę apsaugą.
Tuo metu Nacionalinis krizių valdymo centras skelbia, kad sekmadienį Utenos rajono Samanės kaime rastą sudužusį droną Lietuvos radarai nefiksavo.
Nors oficialaus patvirtinimo kol kas nėra, neatmetama, jog tai galėjo būti Ukrainos bepiločio orlaivio liekanos. Prezidentūra pabrėžia, kad šiuo metu nėra duomenų, jog dronas buvo sąmoningai nukreiptas Lietuvos link.
Baltijos regione daugėja incidentų dėl įskrendančių dronų
Latvijoje penktadienio naktį buvo paskelbtas oro pavojus dėl galimos grėsmės šalies rytinei oro erdvei. Nacionalinės ginkluotosios pajėgos pranešė apie įtartiną objektą Rėzeknės, Ludzos, Balvų ir Kraslavos rajonuose, todėl į orą buvo pakelti NATO naikintuvai. Gyventojai buvo raginami likti namuose, užsidaryti langus ir laikytis saugumo rekomendacijų[2].
Kiek vėliau kariuomenė paskelbė, kad grėsmė baigėsi, tačiau perspėjo, jog dėl karo Ukrainoje panašūs incidentai gali kartotis ir ateityje. Dėl situacijos kai kuriose savivaldybėse pamokos vyko nuotoliniu būdu, sutriko ir traukinių eismas.
Tuo metu Suomijoje dėl galimo drono pavojaus buvo sustabdytas Helsinkio oro uosto darbas. Šalies premjeras Petteri Orpo pranešė, kad pietiniame Ūsimos regione sustiprintas stebėjimas gavus informaciją apie galimą bepiločio orlaivio pasirodymą. Oro uostas paskelbė laikinai stabdantis visus skrydžius, todėl pradėjo vėluoti ir būti atšaukiami reisai.
Pastaraisiais mėnesiais Baltijos šalys ir Suomija vis dažniau susiduria su incidentais, susijusiais su karo Ukrainoje dronais, kurie priartėja prie regiono oro erdvės arba į ją įskrenda.
