Po kruvinos Rusijos atakos – milijardinė Europos Sąjungos parama Ukrainai
Po dar vienos mirtinos Rusijos atakos Kyjivo regione Europos Sąjunga paskelbė apie naują finansinės paramos paketą Ukrainai. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pranešė, kad Kyjivui bus skirta dar 1,4 mlrd. eurų, o šios lėšos bus paimtos iš pajamų, gautų už ES teritorijoje įšaldytą Rusijos turtą.
EK vadovė pabrėžė, kad Rusija turi prisiimti atsakomybę už karo metu padarytą žalą, todėl įšaldytas jos turtas ir iš jo gaunamos pajamos tampa svarbia priemone remiant Ukrainą[1].
„Rusija privalo sumokėti už savo sukeltą destrukciją, – įspėjo U. von der Leyen. – Ir mes naudojame pajamas iš įšaldyto Rusijos turto, kad užtikrintume, jog tai įvyks.“ – teigė politikė.
Pasak jos, naujasis finansavimo paketas padės šaliai išlaikyti gynybinius pajėgumus, finansuoti svarbiausius poreikius ir tęsti pasipriešinimą Rusijos karinei agresijai. Ji taip pat pažymėjo, kad pirmadienį Europos Sąjunga gavo naują dalį pajamų iš įšaldytų Rusijos aktyvų, kurios dabar bus perduotos Ukrainai.
Šis pranešimas nuskambėjo netrukus po vienos skaudžiausių pastarojo meto Rusijos atakų prieš Kyjivo regioną, dar kartą priminusios, kad nepaisant tarptautinės paramos karo veiksmai Ukrainoje neslūgsta.
Milijardai iš įšaldyto Rusijos turto: kaip ES finansuoja Ukrainą
Europos Sąjunga nuo plataus masto invazijos pradžios yra įšaldžiusi apie 200 mlrd. eurų vertės Rusijos centrinio banko tarptautinių rezervų. Didžioji šių aktyvų dalis saugoma Belgijoje veikiančioje finansų grupėje „Euroclear“, o iš jų investavimo gaunamos pajamos palaipsniui nukreipiamos Ukrainos reikmėms.
Naujausias 1,4 mlrd. eurų pervedimas bendrą iš įšaldyto Rusijos turto pajamų Ukrainai skirtą sumą padidino iki 8 mlrd. eurų. Tai jau penktasis toks finansavimo etapas nuo tada, kai ES nusprendė panaudoti šių aktyvų generuojamą pelną. Lėšos skiriamos Ukrainos gynybai stiprinti, valstybės finansiniam stabilumui užtikrinti ir būtiniausiems šalies poreikiams finansuoti.
Praėjusiais metais Bendrijoje buvo svarstoma dar ambicingesnė idėja – panaudoti patį įšaldytą Rusijos turtą kaip garantiją daug didesnei paramai Ukrainai. Vis dėlto šio plano buvo atsisakyta, o vietoje jo ES valstybės narės patvirtino 90 mlrd. eurų paskolą, finansuojamą iš bendro Bendrijos biudžeto. Tikimasi, kad šis finansavimo modelis leis Ukrainai užtikrinti valstybės veiklą ir svarbiausias išlaidas bent iki 2027 metų.
Rusija stiprina puolimą, Ukraina perspėja dėl kritinio oro gynybos trūkumo
Nors pastaraisiais mėnesiais Ukrainos kariuomenei pavyko stabilizuoti padėtį svarbiausiuose fronto ruožuose ir surengti smūgių kariniams objektams Rusijos teritorijoje, Maskva tuo pat metu dar labiau suintensyvino oro atakas prieš Ukrainos miestus. Vis dažniau naudojamos balistinės raketos ir didelio masto dronų atakos apsunkina Ukrainos oro gynybos darbą bei didina grėsmę civiliams gyventojams.
Per naujausią naktinį raketų ir dronų puolimą žuvo mažiausiai 17 žmonių, dar dešimtys buvo sužeisti. Atakos padarė didelės žalos gyvenamiesiems rajonams ir kitai civilinei infrastruktūrai, o gelbėjimo tarnybos ilgą laiką tęsė paieškos bei gelbėjimo darbus.
Ukrainos valdžia po šio išpuolio dar kartą paragino Vakarų partnerius spartinti modernių oro gynybos sistemų tiekimą. Kyjivas pabrėžia, kad papildomos gynybos priemonės yra būtinos siekiant apsaugoti gyventojus nuo vis dažnesnių Rusijos raketų ir dronų atakų, o Europos Sąjunga tikina, kad finansinė ir karinė parama Ukrainai išliks vienu svarbiausių Bendrijos prioritetų, kartu tęsiant ekonominį spaudimą Maskvai.
