Papildomi milijonai – didesniam ūkių ratui
Žemės ūkio ministerija skelbia apie papildomą finansinę injekciją žemės ūkio ir akvakultūros sektoriui. Atsižvelgus į didelį lengvatinių paskolų poreikį, programai papildomai skirta 15 mln. eurų, o kartu pakoreguotos ir paramos gavimo sąlygos. Tikimasi, kad tai leis finansavimą pasiekti didesniam skaičiui ūkių ir įmonių, kuriems šiuo metu trūksta apyvartinių lėšų.
Ministerijos teigimu, lengvatinių paskolų poreikis išlieka itin didelis, todėl nuspręsta didinti šiai priemonei skirtą finansavimą. Papildomi 15 mln. eurų turėtų padėti ūkiams ir įmonėms išlaikyti veiklos stabilumą, padengti einamąsias išlaidas, įsigyti biologinį turtą ir užtikrinti sklandų darbą sudėtingomis rinkos sąlygomis[1].
Kartu su papildomu finansavimu peržiūrėti ir pareiškėjų tinkamumo kriterijai. Ministerija siekia, kad valstybės pagalba pasiektų ne tik finansiškai stipriausius, bet ir tuos ūkius, kurie susiduria su laikinais pinigų srautų sutrikimais, tačiau išlieka gyvybingi ir turi galimybių sėkmingai tęsti veiklą.
Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika pabrėžia, kad laikini finansiniai sunkumai neturėtų tapti kliūtimi ūkių plėtrai ar net veiklos nutraukimui, todėl valstybės parama turi būti prieinama tada, kai jos labiausiai reikia.
Keičiami vertinimo kriterijai, tačiau finansinė drausmė išlieka
Siekdama sudaryti daugiau galimybių gauti lengvatines paskolas, ministerija pakoregavo finansinio vertinimo rodiklius. Pakeistos skubaus padengimo (kritinio likvidumo) ir įsiskolinimo rodiklių reikšmės leis daugiau pareiškėjų atitikti keliamus reikalavimus.
Vis dėlto ministerija pabrėžia, kad paramos skyrimo tvarka išliks atsakinga. Vertinant paraiškas bus atsižvelgiama tiek į likvidumo, tiek į skolos rodiklius, todėl lengvatinės paskolos nebus suteikiamos nemokiems ar finansiškai nepajėgiems ūkio subjektams.
Tokiu būdu siekiama suderinti du tikslus – padėti ūkiams, kuriems finansavimo reikia dėl laikinų sunkumų, ir kartu užtikrinti, kad valstybės lėšos būtų naudojamos efektyviai.
Bendra programos vertė pasieks 50 mln. eurų
Lengvatinės paskolos teikiamos pagal priemonę, skirtą apyvartiniam kapitalui didinti ir biologiniam turtui įsigyti. Ja gali naudotis pirminės žemės ūkio bei akvakultūros produkcijos gamintojai, taip pat savo užaugintos ar pagamintos produkcijos perdirbimu ir realizavimu užsiimančios įmonės.
Finansavimas skirtas ne tik nuo stichinių meteorologinių reiškinių nukentėjusiems ūkiams. Parama gali pasinaudoti ir tie ūkio subjektai, kurių veiklą apsunkino nepalankios rinkos sąlygos ar laikini ekonominiai sunkumai.
Papildomos lėšos skirtos po to, kai buvo išnaudota visa anksčiau šiai priemonei numatyta 25 mln. eurų suma. Po naujo finansavimo sprendimo bendras programos biudžetas išaugs iki 50 mln. eurų. Didžioji dalis – 40 mln. eurų – bus skirta lengvatinėms paskoloms nuo stichijų ar rinkos sutrikimų nukentėjusiems ūkiams bei įmonėms.
Dar 10 mln. eurų numatyta paskoloms pagal nacionalinio plėtros banko ILTE taikomą kainodarą tiems pareiškėjams, kurie negali gauti finansavimo iš komercinių bankų ar kitų finansų įstaigų. Taip ministerija tikisi užtikrinti, kad valstybės parama pasiektų kuo daugiau veiklą tęsti siekiančių žemės ūkio ir akvakultūros sektoriaus dalyvių.
