Po 72 tūkst. migrantų antplūdžio Seutoje – pranešimai apie galimus džihadistus, tačiau oficialaus patvirtinimo nėra
Ispanijos žiniasklaida skelbia, kad tarp dešimčių tūkstančių žmonių, praėjusią savaitę patekusių į Seutą iš Maroko, galėjo būti anksčiau dėl su džihadistiniu terorizmu susijusių nusikaltimų tirtų ir teistų asmenų. Pranešama, kad jų tapatybės nustatytos analizuojant sienos stebėjimo kamerų įrašus.
Leidiniai „El Español“ ir „The Objective“, remdamiesi su tyrimu susipažinusiais šaltiniais, nurodė mažiausiai keliolika žmonių. Pasak publikacijų, jie anksčiau buvo sulaikyti, nuteisti ir išsiųsti iš Ispanijos į Maroką dėl nusikaltimų, siejamų su džihadistiniu terorizmu.
Tačiau iki rugpjūčio 5-osios šių pranešimų nebuvo viešai patvirtinusios nei Ispanijos vidaus reikalų ministerija, nei Nacionalinė policija, nei Civilinė gvardija. Nežinoma ir tai, ar minimi asmenys tebėra Seutoje, grįžo į Maroką, ar buvo sulaikyti.
Įtarimai pasirodė miestui mėginant atsigauti po beprecedenčio sienos šturmo. Ispanijos duomenimis, per kelias dienas į maždaug 85 tūkst. gyventojų turinčią Seutą pateko bent 72 tūkst. žmonių. Didžioji jų dalis jau grįžo arba buvo grąžinta į Maroką, tačiau mieste liko tūkstančiai migrantų, o vietos gyventojų baimę keičia pyktis, humanitarinė krizė ir klausimai, kaip toks mastas apskritai tapo įmanomas.
Ispanijos žiniasklaida pranešė apie mažiausiai keliolika anksčiau dėl džihadizmo teistų asmenų
Pasak „Euronews“, informaciją apie galimus džihadistinio terorizmo ryšius turinčius asmenis paskelbė du Ispanijos leidiniai. Jų šaltiniai teigia, kad Nacionalinės policijos Generalinio informacijos komisariato ir Civilinės gvardijos Žvalgybos vadovybės pareigūnai peržiūrėjo sienos stebėjimo kamerų medžiagą.
Pranešama, kad įrašuose atpažinta mažiausiai keliolika žmonių, kurie jau buvo patekę į Ispanijos kovos su terorizmu institucijų akiratį. Kai kurie jų esą buvo suimti, nuteisti ir vėliau deportuoti į Maroką už nusikaltimus, siejamus su džihadistiniu terorizmu.
Vien tai, kad žmogus anksčiau buvo teistas ar tirtas, dar neįrodo, kad jis dalyvavo organizuojant masinį sienos kirtimą arba ketino surengti išpuolį. Viešai nepaskelbta, ar minimi asmenys priklauso veikiančioms teroristinėms organizacijoms, ar jų atvykimas buvo koordinuotas.
„Euronews“ kreipėsi į Ispanijos vidaus reikalų ministeriją, Nacionalinę policiją ir Civilinę gvardiją, tačiau iki publikacijos paskelbimo atsakymo negavo. Todėl žinia apie galimus džihadistus kol kas laikytina nepatvirtintu žiniasklaidos pranešimu, o ne oficialiai nustatytu faktu.
Per kelias dienas į Seutą pateko bent 72 tūkst. žmonių, o miestas prarado įprastą ritmą
Masinis sienos kirtimas prasidėjo liepos pabaigoje ir per labai trumpą laiką išaugo nuo kelių dešimčių žmonių iki dešimčių tūkstančių. Migrantai veržėsi per sausumos sieną, plaukė jūra arba mėgino apeiti pakrantės užtvaras.
Ispanijos vidaus reikalų ministro Fernando Grande-Marlaskos duomenimis, iki rugpjūčio 4-osios iš Seutos jau buvo išvykę apie 70 tūkst. iš maždaug 72 tūkst. atvykusių žmonių. Ministras tvirtino, kad valstybės tarnybos sureagavo greitai, nors žvalgyba iš anksto neturėjo informacijos apie rengiamą tokio masto sienos šturmą.
Ankstesniais vietos valdžios skaičiavimais, mieste galėjo būti likę nuo 3 tūkst. iki 5 tūkst. migrantų. Skaičiai sparčiai keitėsi vykstant grąžinimams, todėl skirtingomis dienomis skelbti vertinimai nesutampa. Tarp likusių žmonių yra nepilnamečių, kuriems taikomos papildomos teisinės garantijos ir kurių negalima automatiškai grąžinti.
Seutos suaugusių migrantų ir nepilnamečių priėmimo centrai buvo perpildyti. Žmonės nakvojo paplūdimiuose, parkuose, gatvėse ir apleistuose sklypuose. Dalis parduotuvių užsidarė, viešosiose erdvėse patruliavo kariuomenė ir policija, o įprastas miesto gyvenimas beveik sustojo.
Melagingi vaizdo įrašai ir klaidingai suprastas teismo sprendimas paskatino masinį sienos šturmą
Vienu svarbiausių krizės katalizatorių laikoma socialiniuose tinkluose pasklidusi klaidinga informacija. Vaizdo įrašuose buvo teigiama, kad pasiekusių Seutą migrantų Ispanija nebegalės grąžinti į Maroką ir kad jiems atsivers kelias į žemyninę Europą.
Šie teiginiai buvo siejami su liepą priimtu Ispanijos Aukščiausiojo Teismo sprendimu. Teismas nurodė, kad jūra į Seutą ar Melilją atplaukę žmonės negali būti iš karto išstumti atgal, jeigu nėra fizinės užtvaros, aiškiai žyminčios sieną ir leidžiančios atlikti nustatytas teisines procedūras.
Sprendimas nereiškė, kad visi Seutą pasiekę žmonės automatiškai gaus teisę pasilikti Ispanijoje. Teisininkų vertinimu, migrantai galėjo būti grąžinami atlikus numatytas procedūras, tačiau socialiniuose tinkluose ši svarbi sąlyga buvo nutylėta.
Taip pat platinti melagingi pranešimai apie tariamai besibaigiantį terminą, iki kurio į Ispaniją patekę neteisėti migrantai galės legalizuotis. Tikroji programa buvo skirta žmonėms, kurie Ispanijoje gyveno dar iki 2025 metų pabaigos, todėl naujai atvykusiems migrantams ji nebuvo taikoma.
Virusiniai vaizdo įrašai iš kelių dešimčių žmonių judėjimo sukūrė dešimčių tūkstančių antplūdį
„Reuters“ tyrimas parodė, kad krizė prasidėjo nuo palyginti nedidelio jaunų žmonių srauto. Pirmieji sėkmingai Seutą pasiekusių migrantų vaizdo įrašai paskatino kitus patikėti, kad siena faktiškai atsivėrė.
Viename iš plačiai platintų įrašų iš Vokietijos kalbėjęs jaunas marokietis tvirtino, kad žmonės, patekę į Seutą, nebus siunčiami atgal. Įrašas vėliau buvo pašalintas, tačiau jo kopijos toliau sklido kitose paskyrose ir uždarose grupėse.
Prie informacinės bangos netiesiogiai prisidėjo ir dalis Ispanijos žiniasklaidos. Reportažai, kuriais buvo siekiama parodyti augantį spaudimą pasienyje, kartu pateikė vaizdus, kaip migrantams pavyksta pasiekti miestą. Socialiniuose tinkluose šie fragmentai buvo ištraukti iš pradinio konteksto ir panaudoti kaip tariamas įrodymas, kad kelias į Ispaniją yra atviras.
Neaišku, ar klaidinančios žinutės kilo spontaniškai, buvo sąmoningai skleidžiamos žmonių kontrabandininkų, ar jas koordinavo platesnis tinklas. Ispanijos ir Maroko pareigūnai kaltino prekybos žmonėmis grupes pasinaudojus klaidingai suprastu teismo sprendimu, tačiau išsami krizės organizavimo schema dar nepaskelbta.
Kelionė į Seutą virto tragedija – jūroje ir spūstyse žuvo daugiau kaip 80 žmonių
Dalis migrantų mėgino pasiekti Seutą plaukdami palei pakrantę. Žmonės leidosi į jūrą su pripučiamais ratais, plastikinėmis talpyklomis ir kitomis savadarbėmis plūduriavimo priemonėmis, dažnai nemokėdami gerai plaukti.
Skirtingomis dienomis Ispanijos institucijų ir žiniasklaidos skelbti aukų skaičiai keitėsi. Rugpjūčio 3 dieną „Reuters“ nurodė 72 žuvusiuosius Ispanijos pusėje ir dar 11 – Maroke. Vėliau pranešta, kad bendras nuskendusių arba spūstyse žuvusių žmonių skaičius viršijo 80.
Tikslaus aukų skaičiaus gali nepavykti nustatyti dar kurį laiką. Pareigūnai neatmeta, kad jūroje liko nerastų kūnų, o dalies dingusių žmonių šeimos vis dar neturi žinių apie jų likimą.
Po nelaimės Ispanija prie Seutos pakrantės įrengė maždaug 500 metrų ilgio plūduriuojančią užtvarą. Ji turi apsunkinti plaukimą aplink sausumos sieną ir sudaryti sąlygas pareigūnams registruoti jūra atvykstančius žmones, užuot juos iš karto grąžinus nesilaikant nustatytų procedūrų.
Seutos gyventojų baimę sustiprino nežinomybė, protestai ir neatsakyti klausimai apie sienos apsaugą
„Euronews“ žurnalistas Juliánas Lópezas Gómezas į Seutą atvyko praėjus dviem dienoms po didžiausios sienos kirtimo bangos. Mieste tuo metu jau vyko protestas prieš Ispanijos vyriausybę, o demonstrantai skandavo, kad Seuta nėra parduodama, ir reikalavo ministro pirmininko Pedro Sánchezo atsistatydinimo.
Kai kurie gyventojai teigė kelias naktis nemiegoję ir nedrįsę išeiti iš namų. Protestuotojai klausė, kodėl žvalgyba nepastebėjo artėjančio antplūdžio ir kodėl mieste dislokuoti kariškiai nebuvo anksčiau pasiųsti saugoti sienos.
Nerimą stiprino tai, kad tarp atvykusių žmonių buvo daug jaunų vyrų, o valdžios institucijos negalėjo tiksliai pasakyti, kiek jų tebėra mieste ir kas jie yra. Pranešimai apie galimai atpažintus anksčiau dėl džihadizmo teistus asmenis šią baimę dar labiau padidino.
Tačiau gyventojų nerimas savaime neįrodo, kad migrantų grupė kėlė organizuotą terorizmo grėsmę. Tūkstančiai žmonių atvyko dėl skurdo, nedarbo, klaidingų socialinių tinklų pažadų ir vilties patekti į Europą. Saugumo rizikos tikrinimas bei visų atvykusiųjų vaizdavimas potencialiais teroristais yra du skirtingi dalykai.
Humanitarinė pagalba migrantams Seutoje tapo ginčo dėl vadinamojo traukos veiksnio dalimi
Mieste likę migrantai neturėjo pinigų, maisto ir tinkamos nakvynės. Nevyriausybinė organizacija „Luna Blanca“ skelbė nuo krizės pradžios suteikusi pagalbą mažiausiai 4 tūkst. žmonių. Vien per dvi valandas jos savanoriai išdalijo apie 2 tūkst. maisto porcijų.
Organizacijos koordinatorė Halima Ahmed Iacobi atmetė kaltinimus, kad maisto dalijimas gali paskatinti naujus migrantus vykti į Seutą. Jos teigimu, pagalbos atsisakymas reikštų sąmoningai palikti žmones badauti.
H. A. Iacobi tikruoju traukos veiksniu vadino socialiniuose tinkluose skleidžiamus pasakojimus, kad Ispanijoje migrantų laukia išmokos, būstas ir įvairios socialinės garantijos. Tokie pažadai smarkiai skyrėsi nuo to, ką žmonės rado Seutoje – perpildytus centrus, nakvynę gatvėje ir didelę tikimybę būti grąžintiems.
Pati krizė parodė, kad saugumo ir humanitarinės problemos negali būti paprastai atskirtos. Valstybė privalo nustatyti atvykusiųjų tapatybes ir tikrinti galimas grėsmes, tačiau kartu turi apsaugoti gyvybę, pasirūpinti nepilnamečiais ir užtikrinti, kad grąžinimo procedūros atitiktų įstatymus.
Seuta nepriklauso Šengeno erdvei, todėl migrantai negalėjo laisvai išvykti į žemyninę Ispaniją
Seuta yra Ispanijos autonominis miestas Šiaurės Afrikoje, tačiau jam netaikomas įprastas Šengeno erdvės režimas. Patekimas į miestą nesuteikia teisės laisvai keliauti į žemyninę Ispaniją ar kitas Europos Sąjungos valstybes.
Daug migrantų tai suprato tik jau atvykę. Negalėdami išplaukti keltais į Ispanijos žemyninę dalį, neturėdami maisto ir susidūrę su vietos gyventojų priešiškumu, dešimtys tūkstančių žmonių sutiko grįžti į Maroką.
F. Grande-Marlaska pabrėžė, kad masinis sienos kirtimas nesukėlė tiesioginės grėsmės visai Šengeno erdvei. Vis dėlto krizė išprovokavo ginčą tarp Europos Sąjungos valstybių, o kai kurios vyriausybės svarstė papildomą Ispanijos sienų kontrolę.
Rugpjūčio 4 dieną Europos Sąjungos vidaus reikalų ministrai surengė neeilinį nuotolinį posėdį. Po jo Ispanija paskelbė sulaukusi paramos dėl savo veiksmų Seutoje, tačiau esminiai klausimai dėl išankstinio perspėjimo, Maroko vaidmens, dezinformacijos tinklų ir būsimos sienos apsaugos liko neišspręsti.
Galimų džihadistų atvykimas lieka rimtu įtarimu, kurio mastas ir aplinkybės dar nenustatyti
Ispanijos kovos su terorizmu specialistai perspėja, kad džihadistinio radikalėjimo pobūdis keičiasi. Propaganda vis dažniau skleidžiama decentralizuotai – socialiniuose tinkluose, susirašinėjimo programėlėse, trumpuose vaizdo įrašuose ir net memuose, todėl įtartinų asmenų stebėjimas tampa sudėtingesnis.
Per labai trumpą laiką sieną kirtus 72 tūkst. žmonių, patikrinti kiekvieno atvykusiojo tapatybę buvo ypač sunku. Dėl to Ispanijos ir Maroko žvalgybos bendradarbiavimas, keitimasis biometriniais duomenimis bei anksčiau deportuotų asmenų atpažinimas tapo viena svarbiausių tyrimo krypčių.
Vis dėlto kol kas nėra viešų įrodymų, kad teroristinė organizacija būtų suplanavusi Seutos antplūdį arba pasinaudojusi juo koordinuotai siųsdama savo narius į Ispaniją. Taip pat nepatvirtinta, kad žiniasklaidos minimi žmonės būtų rengę išpuolius.
Panašūs kaltinimai skambėjo ir 2021 metais, kai į Seutą pateko keli tūkstančiai migrantų. Tuomet Ispanijos vyriausybė pranešimus apie tarp jų įsiskverbusius džihadistus pavadino piktybine melagiena. Šį kartą atsakymo dar nėra, todėl išvada priklausys nuo to, ar Ispanijos institucijos patvirtins žiniasklaidos paskelbtą informaciją ir pateiks konkrečių duomenų apie atpažintus asmenis.
Šaltiniai
Euronews. (2026). Spanish media: Authorities reportedly identify suspected jihadists among Ceuta arrivals
https://www.euronews.com/my-europe/2026/08/05/spanish-media-authorities-reportedly-identify-suspected-jihadists-among-ceuta-arrivals
Reuters. (2026). EU interior ministers’ meeting over Ceuta crisis was „constructive“, Spain says
https://www.reuters.com/world/eu-interior-ministers-meeting-over-ceuta-crisis-was-constructive-spain-says-2026-08-04/
Associated Press. (2026). Runaway online rumors sparked frantic rush by migrants to the Spanish territory of Ceuta
https://apnews.com/article/ceuta-spain-morocco-migration-f3a7f514a7792c39d8b8d5d814fa5158
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 3 iš 5 priskirtų DAO narių
⚠ Šis straipsnis paskelbtas su žyma — rekomenduojama papildoma redaktorių peržiūra.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie migrantų antplūdį Seutoje ir galimus džihadistus, kas yra aktualu tiek Lietuvai, tiek pasauliui. Informacija aiškiai struktūruota ir suprantama, todėl vertinga skaitytojams.
Straipsnis pateikia informaciją apie galimus džihadistus tarp migrantų, tačiau aiškiai nurodo, kad oficialaus patvirtinimo nėra, todėl jis atitinka tikslumo ir nešališkumo principus.
Straipsnis yra aktualus, nes nagrinėja migracijos problemas ir galimus saugumo iššūkius, kurie yra svarbūs ne tik Ispanijai, bet ir visai Europai. Be to, jis atspindi dabartinę situaciją, susijusią su terorizmo grėsmėmis, kas gali būti svarbu Lietuvos auditorijai.
Straipsnis kelia nerimą dėl galimų džihadistų, tačiau informacija nėra patvirtinta oficialiai, o tai gali sukelti paniką ir neigiamas reakcijas visuomenėje. Be to, trūksta konstruktyvių sprendimų ar pasiūlymų, kaip spręsti situaciją.
Straipsnis skatina nerimą ir baimę dėl migrantų, nes pabrėžia galimus džihadistus, nors oficialių patvirtinimų nėra. Tokia informacija gali sukelti neigiamas emocijas ir socialinę įtampą.
