Nedarbas Lietuvoje toliau mažėja: darbo rinkoje – pozityvios tendencijos
Lietuvos darbo rinkoje antrąjį šių metų ketvirtį išliko teigiamos tendencijos – mažėjantis nedarbas ir augantis užimtumas rodo, kad darbuotojų paklausa išlieka stabili, o ryškiausias proveržis fiksuojamas tarp jaunimo ir ilgą laiką darbo neradusių gyventojų. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, nedarbo lygis per ketvirtį sumažėjo iki 6,1 proc., o bedarbių skaičius susitraukė daugiau kaip 21 tūkstančiu.
Iš viso balandžio–birželio mėnesiais Lietuvoje buvo 95,7 tūkst. 15–74 metų amžiaus bedarbių. Palyginti su pirmuoju metų ketvirčiu, jų skaičius sumažėjo 21,4 tūkst., o per metus nedarbo lygis susitraukė 1,1 proc. punkto. Vyrų nedarbo lygis antrąjį ketvirtį siekė 6,4 proc., moterų – 5,8 proc., todėl skirtumas tarp lyčių išliko nedidelis.
Mažėjantis bedarbių skaičius rodo, kad darbo rinka išlieka aktyvi, o įmonės ir toliau ieško darbuotojų, nepaisant iššūkių, su kuriais susiduria Europos ekonomika.
Jaunimo ir ilgalaikių bedarbių padėtis gerėja sparčiausiai
Didžiausias teigiamas pokytis ir toliau fiksuojamas tarp jaunimo. Antrąjį šių metų ketvirtį 15–24 metų amžiaus gyventojų nedarbo lygis sumažėjo iki 12,6 proc. – per ketvirtį jis smuko 5,3 proc. punkto, o per metus – 5,5 proc. punkto. Nors šios amžiaus grupės nedarbo rodiklis vis dar išlieka gerokai didesnis nei bendras šalies vidurkis, pastarųjų metų tendencijos leidžia teigti, kad jauniems žmonėms įsitvirtinti darbo rinkoje tampa vis lengviau. Tai patvirtina ir mažėjantis jaunų bedarbių skaičius – antrąjį ketvirtį jų buvo 11,3 tūkst.
Ne mažiau reikšmingi pokyčiai matomi ir tarp žmonių, kurie darbo ieško ilgą laiką. Ilgalaikio nedarbo lygis sumažėjo iki 1,8 proc., o ilgalaikių bedarbių skaičius siekė 27,6 tūkst. – jie sudarė 28,8 proc. visų bedarbių. Per ketvirtį jų sumažėjo 10,2 tūkst., o per metus – net 15,5 tūkst., todėl galima teigti, kad vis daugiau žmonių po ilgesnės pertraukos sėkmingai grįžta į darbo rinką.
Tokia tendencija paprastai laikoma vienu svarbiausių rodiklių, rodančių, kad darbo rinkos atsigavimas apima ne tik trumpalaikius darbo ieškančius gyventojus.
Daugėja dirbančiųjų, tačiau darbo jėgą veikia demografiniai pokyčiai
Gerėjančią situaciją patvirtina ir augantis dirbančiųjų skaičius. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį dirbo arba darbą turėjo beveik 1,48 mln. gyventojų – per tris mėnesius jų padaugėjo 14,7 tūkst., o per metus – 15,6 tūkst. Kartu padidėjo ir 15–64 metų gyventojų užimtumo lygis, kuris pasiekė 74,6 proc. ir buvo beveik vienu procentiniu punktu didesnis nei pirmąjį metų ketvirtį.
Moterų užimtumas siekė 73,2 proc., vyrų – 75,9 proc., o tarp 55–64 metų gyventojų užimtumas per ketvirtį padidėjo net 2,9 proc. punkto ir pasiekė 72,1 proc.
Vis dėlto ne visi darbo rinkos rodikliai gerėjo vienodai. Darbo jėgai priklausančių gyventojų skaičius sumažėjo iki 1,57 mln., arba 6,6 tūkst. mažiau nei metų pradžioje, o 15–24 metų jaunimo užimtumo lygis per ketvirtį smuktelėjo iki 27,5 proc. Tuo metu ekonomiškai neaktyvių 15 metų ir vyresnių gyventojų buvo 924,5 tūkst., iš kurių daugiau nei pusę sudarė senatvės arba išankstinės senatvės pensijos gavėjai, o beveik penktadalį – besimokantis jaunimas.
Šie rodikliai leidžia daryti išvadą, kad darbo rinkos pokyčius vis labiau lemia ne tik ekonominė situacija, bet ir demografinės tendencijos – visuomenės senėjimas bei didelė dalis studijuojančio jaunimo, kuris kol kas aktyviai darbo rinkoje nedalyvauja.
