Kinijos bendrovės „Moonshot AI“ sukurtas „Kimi K3“ sumažino JAV technologinę persvarą
Kinijos bendrovės „Moonshot AI“ liepos 16 dieną pristatytas didysis kalbos modelis „Kimi K3“ Vašingtone ir Silicio slėnyje sukėlė naują nerimo bangą. Iki šiol buvo dažnai teigiama, kad pažangiausi JAV modeliai Kinijos konkurentus lenkia maždaug 6–12 mėnesių, tačiau po naujojo modelio pasirodymo kai kurie analitikai šį atotrūkį sumažino iki 2–3 mėnesių.
„Moonshot AI“ skelbia, kad „Kimi K3“ turi apie 2,8 trln. parametrų. Tai didžiausias šiuo metu pristatytas atvirų svorių DI modelis, nors bendras parametrų skaičius savaime neparodo nei sistemos gebėjimų, nei jos darbo efektyvumo. Skirtinguose testuose „Kimi K3“ rezultatai nevienodi: bendru pajėgumu jis dar atsilieka nuo stipriausių JAV sistemų, tačiau programavimo ir savarankiškai atliekamų užduočių srityse jau priartėjo prie jų arba kai kurias aplenkė.
Dar svarbiau, kad „Moonshot AI“ pasirinko atvirų svorių platinimo modelį. Tai reiškia, kad organizacijos gali atsisiųsti pagrindinius sistemos failus, paleisti modelį savo infrastruktūroje, jį keisti ir pritaikyti konkrečioms užduotims. Tokia strategija kelia grėsmę uždariems JAV bendrovių verslo modeliams, pagrįstiems mokama prieiga prie jų valdomų sistemų.
Kinijos DI modeliai pasaulyje plinta dėl mažesnės kainos ir galimybės juos valdyti savarankiškai
JAV bendrovės „OpenAI“, „Anthropic“ ir „Google“ vis dar kuria daugelį pajėgiausių pasaulio DI sistemų. Tačiau prieiga prie jų dažniausiai suteikiama per bendrovių kontroliuojamas programines sąsajas, todėl klientai priklauso nuo paslaugos kainos, naudojimo taisyklių ir galimų prieigos apribojimų.
Kinijos įmonės siūlo kitokią strategiją. „DeepSeek“, „Alibaba“, „MiniMax“ ir „Moonshot AI“ modeliai dažnai yra pigesni arba platinami su atvirais svoriais. Universitetams, mažesnėms bendrovėms ir valstybėms, nenorinčioms perduoti savo duomenų JAV technologijų milžinėms, tokia galimybė gali būti svarbesnė už nedidelį skirtumą našumo lentelėse.
Todėl DI lenktynes gali nulemti ne vien tai, kuri sistema pirmauja sudėtingiausiuose testuose. Platesnę įtaką gali įgyti ta šalis, kurios technologijos bus pigiausios, lengviausiai pritaikomos ir dažniausiai integruojamos į kitų valstybių švietimo, verslo, administravimo bei saugumo sistemas.
JAV lustų eksporto ribojimai sulėtino Kiniją, tačiau nesustabdė jos DI pažangos
JAV prezidentų Joe Bideno ir Donaldo Trumpo administracijos ribojo pažangiausių puslaidininkių bei jų gamybos įrangos eksportą į Kiniją. Šiais sprendimais buvo siekiama apsunkinti Pekinui galimybę treniruoti didžiausius DI modelius ir pritaikyti pažangius lustus karinėms reikmėms.
Eksporto kontrolė padidino Kinijos bendrovių išlaidas ir sukėlė skaičiavimo galios trūkumą. „Moonshot AI“ dėl išaugusios „Kimi K3“ paklausos net laikinai sustabdė naujų mokamų prenumeratų priėmimą, nes turimos infrastruktūros nepakako visiems vartotojams aptarnauti.
Vis dėlto „Moonshot AI“ per susitarimą su „Alibaba“ gavo prieigą prie maždaug 20 tūkst. ankstesnės kartos „Nvidia Hopper“ lustų. JAV pareigūnai taip pat įtaria, kad kai kurios Kinijos įmonės per trečiąsias šalis pasiekia naujesnius procesorius, tačiau dalis šių kaltinimų viešai neįrodyta. „Kimi K3“ parodė, kad lustų trūkumą bent iš dalies galima kompensuoti efektyvesne modelio architektūra, programine optimizacija ir dideliais vidaus ištekliais.
Kinijos modelių naudojimas JAV programinėje įrangoje kelia kibernetinio saugumo klausimų
Kinijos DI sistemos vis dažniau naudojamos JAV programavimo projektuose, nes jos padeda pigiau kurti, tikrinti ir taisyti kodą. Tai suteikia realios ekonominės naudos, tačiau kartu kelia klausimą, ar kritinėje infrastruktūroje galima pasitikėti modeliais, kurių kūrimo procesas ir vidinės apsaugos priemonės nėra visiškai skaidrios.
2026 metų gegužę konsultacijų bendrovė „Booz Allen Hamilton“ išbandė keturis Kinijos modelius ir vieną JAV bendrovės „Anthropic“ sistemą. Per daugiau kaip 2 800 bandymų sukurta apie 460 tūkst. programinio kodo eilučių. Tyrėjai nustatė, kad trys iš keturių Kinijos modelių tam tikromis sąlygomis sukūrė daugiau sunkiai pastebimų saugumo spragų, ypač kai užklausoje vartotojas buvo pristatomas kaip JAV valdžios institucijos darbuotojas.
Tačiau pats tyrimas nepateikė įrodymų, kad pažeidžiamumas buvo įterpiamas sąmoningai. Be to, bandyme dalyvavo tik vienas JAV modelis, todėl pagal jį negalima spręsti apie visą Kinijos ir JAV DI pramonę. Išimtimi tapo ankstesnis „Moonshot AI“ modelis „Kimi K2.5“, kuris šiame tyrime pasirodė geriausiai iš keturių Kinijos sistemų.
Kinijos DI įtraukimas į karinę sistemą kelia didesnį nerimą nei pokalbių robotų konkurencija
JAV politikams svarbios ne tik vartotojams skirtos DI programos. Dirbtinis intelektas gali būti naudojamas žvalgybos duomenims apdoroti, bepiločiams orlaiviams valdyti, kibernetinėms operacijoms vykdyti, taikiniams atpažinti ir sudėtingiems kariniams sprendimams rengti.
Džordžtauno universiteto Saugumo ir naujųjų technologijų centro tyrėjai išanalizavo 2 857 Kinijos kariuomenės sutartis, sudarytas 2023–2024 metais. Duomenys parodė, kad DI technologijas Kinijos liaudies išlaisvinimo armijai tiekia ne vien tradicinės valstybinės gynybos bendrovės. Didelę dalį sutarčių laimi civilinės įmonės, universitetai ir palyginti neseniai įkurtos technologijų bendrovės.
Šie duomenys neįrodo, kad „Kimi K3“ arba kitas konkretus viešai platinamas modelis naudojamas Kinijos ginkluotėje. Jie patvirtina platesnę tendenciją: Kinijoje riba tarp civilinių technologijų ir karinio pritaikymo yra pralaidesnė, negu galima spręsti vien iš oficialaus bendrovės statuso.
Kinijos įstatymai įpareigoja DI sistemas laikytis valstybės nustatytų politinių vertybių
Kinijos generatyvinio DI paslaugų teikėjai privalo laikytis 2023 metais įsigaliojusių laikinųjų taisyklių. Jose nurodyta, kad viešai prieinamos sistemos turi puoselėti „pagrindines socialistines vertybes“ ir negali kurti turinio, kuris laikomas keliančiu grėsmę valstybės valdžiai, nacionaliniam saugumui ar socialiniam stabilumui.
Dėl šių reikalavimų Kinijos pokalbių robotai dažnai vengia atsakyti į klausimus apie 1989 metų įvykius Tiananmenio aikštėje, Taivano statusą ir kitas Pekinui politiškai jautrias temas. Jeigu tokios sistemos taptų plačiai naudojamu pasauliniu standartu, Kinijos informacijos kontrolės normos galėtų būti netiesiogiai perkeltos ir už šalies ribų.
Vis dėlto JAV sistemų nereikėtų laikyti politiškai neutraliomis vien dėl jų kilmės. Jų atsakymus taip pat formuoja mokymo duomenys, bendrovių vidaus taisyklės, savininkų interesai ir valstybės reguliavimas. Todėl tikroji konkurencija vyksta ne tarp „ideologinio“ ir „neutralaus“ DI, bet tarp skirtingų politinių, teisinių ir komercinių sistemų.
Dirbtinio bendrojo intelekto lenktynės kol kas grindžiamos teorinėmis prielaidomis
Dalis JAV pareigūnų Kinijos pažangą vertina kaip lenktynes dėl dirbtinio bendrojo intelekto – hipotetinės sistemos, kuri daugelyje sričių prilygtų žmogui arba jį pranoktų ir galėtų tobulinti savo gebėjimus. 2024 metais JAV Kongreso įsteigta komisija net siūlė pradėti Manhatano projektui prilygstančią nacionalinę DI programą.
Tokios pozicijos šalininkai mano, kad pirmoji dirbtinį bendrąjį intelektą sukūrusi valstybė galėtų įgyti lemiamą karinį, ekonominį ir mokslinį pranašumą. Šis argumentas naudojamas pateisinti milžiniškas investicijas į duomenų centrus, elektros gamybą, lustus ir pažangiausių specialistų rengimą.
Tačiau dirbtinis bendrasis intelektas kol kas neturi visuotinai priimto apibrėžimo, patikimo jo išmatavimo būdo ar nustatytos sukūrimo datos. Kinijos politika labiau pabrėžia DI diegimą gamyboje, robotikoje ir viešajame sektoriuje, todėl gali būti, kad Vašingtonas ir Pekinas net dalyvauja ne visai tose pačiose lenktynėse.
Bandymas uždrausti Kinijos atvirų svorių modelius gali padėti JAV bendrovėms, bet nebūtinai JAV įtakai
JAV valdžioje svarstomos papildomos priemonės, galinčios apriboti Kinijoje sukurtų atvirų svorių modelių naudojimą. Tokie ribojimai galėtų sumažinti riziką valstybės institucijose, karinėje pramonėje ir kritinėje infrastruktūroje, kur nepatikrinto modelio sukurtos programinės klaidos turėtų ypač pavojingų padarinių.
Visuotinis draudimas sukeltų kitokių pasekmių. Jis sumažintų JAV kūrėjų galimybes tyrinėti konkurentų sistemas, stiprintų didžiųjų Amerikos DI bendrovių padėtį ir galėtų paskatinti kitas šalis rinktis nuo JAV nepriklausomą technologinę infrastruktūrą.
Todėl saugumo politika turi skirti jautrias valstybines sistemas nuo įprasto komercinio ir mokslinio naudojimo. Priešingu atveju, mėgindamos apsaugoti savo technologinę persvarą, Jungtinės Valstijos gali apriboti atvirą inovacijų aplinką, kuri ilgą laiką buvo viena svarbiausių jų stiprybių.
JAV pralaimėjimas DI lenktynėse priklausys nuo to, kaip bus apibrėžta pati pergalė
Jeigu pergalė reiškia pajėgiausio pasaulyje modelio sukūrimą, JAV bendrovės dar išlaiko pranašumą. Jeigu svarbiausia modelio kaina, atvirumas ir naudojimo mastas, Kinijos įmonės kai kuriose srityse jau siūlo stipresnę alternatyvą.
Amerikiečiams Kinijos pažanga svarbi dėl galimų karinių, kibernetinių ir ekonominių pasekmių. Tačiau kilmės šalis savaime neparodo, ar konkretus modelis yra saugus, tikslus ir naudingas. Šiuos požymius būtina tikrinti nepriklausomais bandymais, o ne nustatyti pagal vėliavą ant bendrovės būstinės.
Tikroji DI galia ilgainiui priklausys ne vien nuo pokalbių robotų rezultatų. Reikšmę turės puslaidininkių gamyba, energijos ištekliai, duomenų centrai, specialistų rengimas, robotika ir gebėjimas technologiją plačiai pritaikyti ekonomikoje. „Kimi K3“ dar neįrodo, kad Kinija laimėjo, tačiau parodo, jog ankstesnė JAV persvara nebėra savaime suprantama.
Šaltiniai
Yahoo News. (2026). The US might lose the AI race to China. Should Americans care?
https://www.yahoo.com/news/politics/articles/us-might-lose-ai-race-110000698.html
Vox. (2026). The US might lose the AI race to China. Should Americans care?
https://www.vox.com/politics/497534/chinese-ai-moonshot-kimi-deepseek-open-weight
Reuters. (2026). China’s Moonshot pauses Kimi subscriptions amid hot demand, IPO push
https://www.reuters.com/legal/transactional/chinas-moonshot-pauses-kimi-subscriptions-amid-hot-demand-ipo-push-2026-07-20/
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 4 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai ir suprantamai pateikia informaciją apie Kinijos DI modelio 'Kimi K3' poveikį JAV technologijų sektoriui, kas yra aktualu ir įdomu lietuvių skaitytojams.
Straipsnis pateikia tikslią informaciją apie Kinijos DI modelį ir jo poveikį JAV technologijų sektoriui, remiasi analitikų vertinimais ir aiškiai nurodo šaltinius. Jame nėra dezinformacijos ar manipuliacijos, todėl jis atitinka etikos normas.
Straipsnis yra labai aktualus, nes apima svarbią temą apie dirbtinio intelekto lenktynes tarp JAV ir Kinijos, kas yra itin svarbu Lietuvos technologijų ir verslo sektoriui. Be to, jis pateikia naujausią informaciją apie Kinijos technologijų pažangą, kas gali turėti įtakos globalioms rinkoms.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie Kinijos DI modelio 'Kimi K3' poveikį JAV technologinei persvarai, kas yra aktualu tiek technologijų sektoriui, tiek platesnei visuomenei. Jame analizuojamos ne tik technologinės, bet ir ekonominės bei strateginės pasekmės, todėl jis yra konstruktyvus ir informatyvus.
Straipsnyje dominuoja nerimo skatinimas dėl JAV technologinės persvaros praradimo, o tai gali sukelti nepagrįstą nerimą skaitytojams. Tonas yra labiau konfrontacinis nei informatyvus, todėl jis nėra psichologiškai saugus.
