Daugiau nei pusė gyventojų baiminasi audrų padarinių
Vasaros audros Lietuvoje kasmet padaro vis didesnės žalos – stiprūs vėjai plėšia namų stogus, liūtys užlieja gyvenamuosius būstus ir automobilius, o žaibų sukelti elektros įtampos svyravimai gadina buitinę techniką. Draudikų duomenys rodo, kad ekstremalūs orų reiškiniai tampa vis dažnesne grėsme gyventojų turtui, todėl nenuostabu, kad daugiau nei pusė šalies gyventojų baiminasi anksčiau ar vėliau patirti finansinių nuostolių.
„Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas reprezentatyvus tyrimas parodė, kad 53 proc. Lietuvos gyventojų nerimauja dėl galimų nuostolių, kuriuos gali sukelti audros, liūtys, žaibo išlydžiai ar kitos gamtos stichijos. Didžiausią susirūpinimą išreiškė vyresni nei 56 metų respondentai bei regionuose gyvenantys žmonės[1].
Pasak „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktoriaus Artūro Juodeikio, gyventojų nerimas yra pagrįstas, nes ekstremalūs orų reiškiniai kasmet padaro vis daugiau žalos.
„Preliminariai skaičiuojame, kad praėjusį savaitgalį praūžusi audra sukėlė nuostolių už daugiau kaip 700 tūkst. eurų ir čia vien „Lietuvos draudimo“ klientams. Iš viso jau užregistruota beveik 500 kreipimųsi dėl žalų. Preliminariai didžiausios registruotos žalos siekia dešimtis tūkstančių eurų, kai namai buvo smarkiai apgadinti, dėl nuplėštų stogų užlietas jų vidus arba užtvindytose požeminėse aikštelėse stipriai nukentėjo automobiliai“, – sako A. Juodeikis.
Bendrovės duomenimis, per 2025 metus buvo užregistruota apie 7,5 tūkst. gamtos reiškinių sukeltų būsto žalų, o klientams išmokėtų draudimo išmokų suma viršijo 4,6 mln. eurų.
Didžiausia rizika tenka individualių namų savininkams
Draudikų statistika rodo, kad maždaug du trečdaliai visų stichijų sukeltų žalų tenka individualiems gyvenamiesiems namams. Pasak specialistų, dideli nuostoliai dažniausiai atsiranda ne vien dėl pačios liūties ar stipraus vėjo, bet ir dėl laiku nepašalintų pastato trūkumų – nesandarių stogo konstrukcijų, užsikimšusių lietvamzdžių ar pravirų langų, per kuriuos vanduo patenka į gyvenamąsias patalpas ir sugadina grindis, sienų apdailą, baldus bei buitinę techniką.
Norint sumažinti galimų nuostolių mastą, rekomenduojama reguliariai tikrinti stogo būklę, prižiūrėti lietaus nuvedimo sistemas, pasirūpinti medžių būkle sklype ir apsaugoti rūsiuose bei garažuose laikomus vertingesnius daiktus.
„Jeigu namas yra žemesnėje vietoje arba anksčiau jau buvo užliejimo atvejų, verta patikrinti, ar veikia drenažiniai siurbliai, pasiruošti vandens surinkimo priemones, o rūsiuose bei cokoliniuose aukštuose laikomus daiktus pakelti nuo grindų. Ypač svarbu apsaugoti buitinę techniką, elektronikos įrangą ir įrankius“, – sako žalų ekspertas.
Po audros svarbi kiekviena minutė
Audrų metu nuostolius sukelia ne tik užliejimai – nemažai gyventojų po perkūnijos susiduria ir su sugadinta buitine technika. Pasak A. Juodeikio, daugeliu atvejų įrenginiai nukenčia ne nuo tiesioginio žaibo smūgio, o dėl elektros tinkle susidarančių įtampos svyravimų, kurie gali sugadinti televizorius, modemus, šilumos siurblius, elektrinius vartus ir kitą elektroniką. Todėl artėjant audrai jautriausius elektros prietaisus rekomenduojama atjungti nuo elektros tinklo.
Jeigu stichija vis dėlto padarė žalos, svarbiausia kuo greičiau sustabdyti jos plitimą – pašalinti susikaupusį vandenį, pradėti patalpų džiovinimą, nufotografuoti pažeidimus ir neskubėti išmesti sugadintų daiktų, kol jų neįvertino draudimo bendrovė. Vandens paveiktų elektros prietaisų nereikėtų jungti, kol jų nepatikrino specialistai, nes greita reakcija gali padėti sumažinti nuostolius ir išvengti dar didesnės žalos.
Taip pat primenama, kad dalį apsemtų baldų ar tekstilės dar galima išgelbėti pasitelkus profesionalias valymo paslaugas, todėl neskubėti jų utilizuoti verta ne tik dėl draudimo procedūrų, bet ir dėl galimybės sumažinti patirtus nuostolius.
Audra užtvindė pagalbos linijas – savaitgalį fiksuotas vasaros rekordas
Tuo tarpu savaitgalį Lietuvą siautusi audra gerokai padidino pagalbos tarnybų darbo krūvį – Bendrasis pagalbos centras (BPC) per tris dienas sulaukė 18 803 skambučių numeriu 112. Tai didžiausias savaitgalio skambučių skaičius nuo vasaros pradžios, beveik dešimtadaliu viršijęs ankstesnio savaitgalio rodiklius.
Daugiausia gyventojų į BPC kreipėsi penktadienį ir šeštadienį, o didžiausias darbo krūvis teko Klaipėdos ir Vilniaus regionams. Per savaitgalį policijai perduota daugiau kaip 5,8 tūkst. pranešimų, greitosios medicinos pagalbos tarnybai – per 4,1 tūkst.
Didžiausią iškvietimų šuolį patyrė ugniagesiai gelbėtojai – jiems perduoti 369 pranešimai, beveik tris kartus daugiau nei savaitę anksčiau. Dauguma jų buvo susiję su audros padariniais ir gelbėjimo darbais, o daugiausia pranešimų gauta Vilniaus mieste ir rajone bei Alytaus apskrityje. BPC duomenimis, šis savaitgalis tapo vienu sudėtingiausių visoms specialiosioms tarnyboms nuo vasaros pradžios.
