ES skubiai renkasi aptarti migrantų krizės
Po dešimčių tūkstančių migrantų antplūdžio į Seutą Europos Sąjunga skubiai šaukia vidaus reikalų ministrų susitikimą. Antradienį jame dalyvaus ir Lietuvos vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas, o pagrindinis dėmesys bus skiriamas tolesniems veiksmams valdant migracijos krizę.
Praėjusią savaitę į Ispanijai priklausantį anklavą Šiaurės Afrikoje atvyko apie 60 tūkst. migrantų. Per šį masinį judėjimą žuvo mažiausiai 72 žmonės, tačiau didžioji dalis atvykusiųjų jau sugrįžo į Maroką[1].
Migrantų antplūdis sukėlė įtampą Europos Sąjungoje – Italija ir Danija paragino svarstyti galimybę sustabdyti Ispanijos dalyvavimą Šengeno erdvėje, tačiau Madridas tokią idėją atmetė, pabrėždamas, kad ji prieštarauja ES teisei. Be to, Ispanija inicijavo skubų vidaus reikalų ministrų susitikimą, siekdama suderinti bendrą atsaką į krizę.
Lietuva ragina stiprinti ES sienų apsaugą
Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas dėl išaugusio migrantų srauto apkaltino žmonių kontrabandininkus. Anot jo, jie klaidino migrantus, skleisdami gandus apie neseniai priimtą Aukščiausiojo Teismo sprendimą, pagal kurį jūra atvykę neteisėti migrantai negali būti iš karto grąžinami be teisinės procedūros. Tuo metu sausuma į šalį patenkantiems asmenims ši tvarka nėra taikoma.
Į situaciją sureagavo ir Lietuvos vadovai. Prezidentas Gitanas Nausėda yra pabrėžęs, kad tokie incidentai neigiamai veikia Europos Sąjungos stabilumą, o užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys paragino stiprinti Bendrijos išorės sienų apsaugą visomis turimomis priemonėmis.
Pastaraisiais mėnesiais Europos Sąjunga sugriežtino migracijos politiką. Naujos taisyklės numato galimybę prieglobsčio negavusius asmenis perkelti į vadinamuosius grąžinimo centrus, veikiančius už ES ribų.
Budrys paragino stiprinti ES išorės sienų apsaugą
Masinis migrantų antplūdis į Ispanijai priklausantį Seutos anklavą sukėlė naują migracijos krizę Europos Sąjungoje. Per kelias dienas į teritoriją atvyko apie 60 tūkst. migrantų, o bandydami pasiekti Ispaniją žuvo mažiausiai 72 žmonės. Reaguodamos į situaciją, 21 ES valstybė, tarp jų ir Lietuva, paragino stiprinti išorės sienų apsaugą ir koordinuoti bendrą Europos atsaką.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pirmadienį pabrėžė, kad ES sienos turi būti saugomos visomis įmanomomis priemonėmis, o sprendimai neturi skatinti naujų neteisėtos migracijos bangų. Pasak jo, veiksminga išorės sienų kontrolė yra būtina Europos saugumui užtikrinti.
Krizė taip pat atnaujino diskusijas dėl Šengeno erdvės ir bendros ES migracijos politikos. Italija laikinai sustabdė Šengeno susitarimo su Ispanija taikymą, tačiau K. Budrys pabrėžė, kad laisvas asmenų judėjimas išlieka viena svarbiausių ES vertybių, nors išskirtinėmis aplinkybėmis gali būti taikomi laikini ribojimai.
Nors dauguma migrantų netrukus buvo išgabenti iš Seutos, krizė dar kartą išryškino ES išorės sienų apsaugos spragas ir poreikį stiprinti bendrą migracijos valdymą.
