Pietų Europos gaisrai – įspėjimas ir Lietuvai: didžiausia grėsmė slypi ne karštyje
Milžiniški miškų gaisrai toliau niokoja Pietų Europos valstybes, o jų mastas primena, kokias pasekmes gali sukelti nevaldoma ugnis. Nors Lietuvoje ekstremalių karščių artimiausiu metu nesitikima, miškininkai ragina neatsipalaiduoti – gaisrų grėsmė išlieka, o dažniausiai ją sukelia patys žmonės.
Valstybinių miškų urėdijos (VMU) duomenimis, miškų gaisrų sezonas Lietuvoje paprastai trunka nuo balandžio iki rugsėjo pabaigos, tačiau dėl besikeičiančių oro sąlygų jis gali užsitęsti ilgiau. Šiuo metu didžiojoje šalies dalyje vyrauja III miškų gaisringumo klasė. Tai reiškia, kad gaisrų kilimo tikimybė siekia 10–30 proc., todėl net ir, atrodytų, menkas neatsargumas gali baigtis rimtomis pasekmėmis[1].
Šių metų statistika rodo, kad iki liepos 30-osios Lietuvoje užfiksuoti 92 miškų gaisrai, išdegę beveik 46 hektarų plotą. Tuo pat metu miškininkai daugiau kaip 410 kartų vyko tikrinti pranešimų apie galimus gaisrus. Palyginti su ankstesniais metais, iškvietimų skaičius gerokai išaugo, nors pačių gaisrų registruota panašiai.
Didžiausias pavojus kyla dėl žmonių elgesio
Pasak miškininkų, dauguma miškų gaisrų Lietuvoje prasideda ne dėl gamtos reiškinių, o dėl žmogaus neatsargumo. Dažniausios priežastys – neužgesinti laužai, numestos cigarečių nuorūkos, degtukai bei deginama sausa žolė ar augalinės atliekos. Tuo tarpu žaibo sukeltų gaisrų pasitaiko itin retai.
Papildomą riziką šiemet didina ir po stiprių audrų miškuose likusios vėjavartos bei nulaužti medžiai. Sausa mediena tampa lengvai užsidegančia medžiaga, todėl net nedidelis gaisro židinys gali išplisti gerokai sparčiau. Vien šiemet škvalai VMU prižiūrimuose miškuose išvertė arba nulaužė apie 44,3 tūkst. kubinių metrų medžių, todėl pavojingiausiose vietovėse tvarkymo darbai vykdomi pirmiausia.
Miškus saugo modernios technologijos, tačiau svarbiausias išlieka žmonių budrumas
Kad ugnis būtų pastebėta kuo anksčiau, Lietuvoje veikia išplėtota miškų priešgaisrinės apsaugos sistema. Joje naudojami automatiniai gaisrų aptikimo įrenginiai, stebėjimo bokštai, vaizdo kameros ir nuolatinis miškininkų patruliavimas. Padidėjus gaisringumui, stebėsena dar labiau sustiprinama.
Šiuo metu VMU disponuoja 47 pagrindinėmis, 41 mobiliąja ir 25 rezervinėmis priešgaisrinėmis komandomis. Jų darbui užtikrinti naudojami specializuoti gaisrų gesinimo automobiliai, vandens cisternos, padidinto pravažumo transportas ir kita technika, leidžianti operatyviai pasiekti net sunkiai prieinamas miškų vietoves.
Be to, visoje Lietuvoje veikia 23 stebėjimo centrai, 82 automatiniai gaisrų detektoriai ir 20 stebėjimo bokštų. Artimiausiais metais šią sistemą planuojama dar labiau išplėsti – kuriamas naujos kartos automatizuotas gaisrų aptikimo tinklas, kuris leis dar greičiau nustatyti gaisrų židinius ir sutrumpinti reagavimo laiką. Vis dėlto miškininkai pabrėžia, kad net ir pažangiausios technologijos negali pakeisti žmonių atsakomybės – būtent nuo atsargaus elgesio miškuose dažniausiai priklauso, ar pavyks išvengti nelaimės.
