Iki rudens jų padaugės Lietuvoje, pirmieji atsiras ir Latvijoje
Elektroninių pinigų įstaiga „Paysera LT“ tęsia bankomatų tinklo plėtrą ir stiprina fizinių paslaugų prieinamumą. Bendrovė iki rudens planuoja padidinti Lietuvoje veikiančių bankomatų skaičių nuo septynių iki 11–12, o kartu pirmą kartą pradėti veiklą ir už šalies ribų – Latvijoje.
„Tai viena mūsų strateginių krypčių. Dar 2026 m. planuojame jį toliau plėsti. Šiuo metu turime septynis bankomatus, o iki rudens planuojame jų skaičių padidinti iki 11–12“, – interviu portalui teigė „Paysera LT“ vadovė Justina Šidlauskienė[1].
Artimiausiu metu nauji bankomatai bus įrengti Kaune, Panevėžyje ir Marijampolėje. Dėl kitų miestų ir miestelių, kuriuose galėtų atsirasti nauji įrenginiai, vis dar vyksta vietų parinkimo ir derinimo procesas.
Plėtra apims ne tik Lietuvą – rudenį „Paysera LT“ planuoja įrengti pirmuosius keturis bankomatus Latvijoje: tris Rygoje ir vieną Daugpilyje. Tai bus pirmasis bendrovės žingsnis į užsienio rinką, plečiant bankomatų tinklą Baltijos šalyse.
Grynųjų pinigų operacijų apimtys sparčiai auga
Pasak J. Šidlauskienės, klientų aktyvumas naudojantis bankomatais pastaraisiais mėnesiais pastebimai išaugo. Bendrovės duomenimis, palyginti su praėjusių metų antruoju pusmečiu, per pirmuosius šių metų mėnesius grynųjų pinigų įnešimų apimtys padidėjo 26 proc., o išėmimų – net 48 proc.
Vis dėlto statistika rodo, kad klientai bankomatus dažniau renkasi ne pinigams išsiimti, o jiems įnešti. Šiemet įnešimo operacijos sudarė apie 55 proc. visų atliktų operacijų, o išėmimai – 45 proc. Tai rodo, kad bankomatai vis dažniau naudojami ne tik kasdieniams grynųjų poreikiams, bet ir lėšų papildymui.
Pirmuosius du bankomatus „Paysera LT“ įrengė praėjusių metų gegužę Vilniuje. Į pirmųjų penkių bankomatų tinklo sukūrimą bendrovė investavo 75 tūkst. eurų. Dabar vykdoma plėtra rodo, kad bendrovė ir toliau siekia stiprinti savo pozicijas grynųjų pinigų paslaugų rinkoje bei didinti paslaugų prieinamumą tiek Lietuvoje, tiek kaimyninėse Baltijos šalyse.
„Paysera LT“ ginčą dėl baudos perkelia į Konstitucinį Teismą
Tuo tarpu „Paysera LT“ pateikė individualų konstitucinį skundą Konstituciniam Teismui, siekdama įvertinti, ar Lietuvoje galiojantis teisinis reguliavimas dėl baudų už pinigų plovimo prevencijos pažeidimus atitinka Konstituciją. Bendrovės teigimu, teisės aktuose nėra pakankamai aiškiai apibrėžta, kaip turėtų būti apskaičiuojamos ir subendrinamos baudos, kai vieno patikrinimo metu nustatomi keli pažeidimai[2].
Sprendimas kreiptis į Konstitucinį Teismą priimtas po to, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šių metų kovą galutine ir neskundžiama nutartimi paliko galioti Lietuvos banko 2020 metais skirtą 370 tūkst. eurų baudą.
„Paysera LT“ tvirtina, kad centrinis bankas pasirinko griežčiausią galimą sankcijų apskaičiavimo būdą – sudėjo už visus nustatytus pažeidimus skirtas baudas. Bendrovės vertinimu, jei būtų taikytas baudų apėmimo principas, galutinė sankcija būtų siekusi 55 tūkst. eurų. Dėl šio ginčo „Paysera LT“ taip pat kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą, siekdama apginti savo poziciją tarptautiniu lygmeniu.
Užkliuvo „pražiūrėtos“ Š. Stepukonio operacijos
Kovo pabaigoje Regionų administracinis teismas paliko galioti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) skirtą 55,1 tūkst. eurų baudą „Paysera LT“ už pinigų plovimo prevencijos pažeidimus, susijusius su netinkama buvusio „BaltCap Infrastructure Fund“ partnerio Šarūno Stepukonio finansinių operacijų stebėsena[3].
BNS duomenimis, byla susijusi su 2022 metais į Š. Stepukonio asmeninę „Payseros“ sąskaitą pervestais 3,9 mln. eurų. Teismas konstatavo, kad bendrovė privalėjo nuolat stebėti kliento sandorius, net jei ankstesni patikrinimai pažeidimų nebuvo nustatę.
