Nuo rugsėjo mokyklose keisis egzaminų tvarka ir mažės privalomų veiklų
Artėjant naujiems mokslo metams, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija patvirtino atnaujintus 2026–2027 mokslo metų ugdymo planus, kuriuose numatyta nemažai pokyčių įvairių klasių mokiniams. Nuo rugsėjo bus aiškiau reglamentuotas ugdymo procesas valstybinių brandos egzaminų laikotarpiu, sumažės privalomos socialinės-pilietinės veiklos apimtis, o dalyje mokyklų daugiau dėmesio bus skiriama lietuvių kalbos mokymui.
Vienas svarbiausių pakeitimų susijęs su III ir IV gimnazijos klasių mokiniais, kuriems egzaminų sesijos metu bus taikoma aiškesnė ugdymo organizavimo tvarka. Ministerija nustatė, kokios pamokos ir konsultacijos vyks brandos egzaminų laikotarpiu, taip pat apibrėžė atvejus, kada mokiniai galės nedalyvauti ugdymo veiklose[1].
Kartu nuspręsta sumažinti ir privalomos socialinės-pilietinės veiklos apimtį – vietoje iki šiol privalomų 70 valandų per dvejus mokslo metus gimnazistai turės atlikti 40 valandų. Tikimasi, kad toks sprendimas padės lengviau suderinti mokymąsi su kitais įsipareigojimais.
Daugiau lietuvių kalbos pamokų, pakoreguotos atostogos ir nauja pareiga mokykloms
Pokyčiai palies ir tautinių mažumų mokyklas, kuriose nuo rugsėjo bus stiprinamas valstybinės kalbos mokymas. Pradinių klasių mokiniai turės po septynias lietuvių kalbos pamokas per savaitę, tačiau ministerija pabrėžia, kad papildomas dėmesys lietuvių kalbai nebus skiriamas kitų dalykų sąskaita, todėl jų pamokų skaičius nesikeis.
Atsižvelgus į mokyklų bendruomenių pasiūlymus, pakoreguota ir Kalėdų atostogų pradžia – jos prasidės gruodžio 21 dieną, nors jų trukmė išliks tokia pati kaip ankstesniais metais. Dėl šio pakeitimo nesikeis ir bendras ugdymo dienų skaičius: pradinio ugdymo mokiniai mokysis 175 dienas, pagrindinio ugdymo – 180 dienų, III gimnazijos klasės mokiniai – taip pat 180, o IV gimnazijos klasės mokiniams numatyta 170 ugdymo dienų.
Atnaujintuose ugdymo planuose taip pat įtvirtinta pareiga mokykloms supažindinti tėvus ar globėjus su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių individualiais ugdymo planais. Pasak ministerijos, visi numatyti pakeitimai buvo suderinti su savivaldybėmis bei švietimo bendruomene ir turėtų padėti užtikrinti sklandesnį ugdymo proceso organizavimą.
Atnaujinti ugdymo planai keičia pamokų ir egzaminų tvarką
Tuo tarpu dar sausį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) priėmė galutinį ir neskundžiamą sprendimą, kuriuo nustatė, kad tautinių mažumų mokyklų pradinėse klasėse lietuvių kalbos pamokų negali būti mažiau nei gimtosios kalbos pamokų.
Teismas konstatavo, kad iki šiol galiojusi tvarka, pagal kurią 1–4 klasių mokiniai turėjo penkias lietuvių kalbos ir septynias gimtosios kalbos pamokas per savaitę, neatitiko Švietimo įstatymo. Teisėjai taip pat pabrėžė, jog galimybė lietuvių kalbą integruoti į kitų dalykų pamokas nesuteikia pagrindo mažinti valstybinės kalbos pamokų skaičiaus.
Į šį sprendimą sureagavęs konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas pareiškė, kad atsakomybė už tvarkos pakeitimą tenka Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Pasak jo, ministerija privalo Bendruosiuose ugdymo planuose aiškiai įtvirtinti įstatymo reikalavimus, o ne palikti sprendimą priimti pačioms mokyklų taryboms.
Politikas pasiūlė lietuvių ir gimtajai kalbai skirti vienodą pamokų skaičių, pavyzdžiui, po šešias pamokas per savaitę, pabrėždamas, kad geras valstybinės kalbos mokėjimas yra būtina sąlyga sėkmingam mokymuisi, tolesnėms studijoms ir vienodoms galimybėms visiems Lietuvos vaikams.
