Lenkija gynybai skiria didesnę BVP dalį nei JAV
Lenkija 2025 m. gynybai skyrė 4,48 proc. bendrojo vidaus produkto ir pagal šį rodiklį tapo didžiausia NATO išlaidautoja. „Euronews“, remdamasi NATO skaičiavimais, nurodo, kad Lenkija pagal BVP dalį aplenkė net Jungtines Valstijas, kurios gynybai skyrė 3,22 proc. BVP.
Šis palyginimas svarbus, bet jį reikia skaityti tiksliai. Nominaliai JAV išlieka didžiausia karinė galia ir didžiausia gynybos išlaidautoja pasaulyje, tačiau pagal ekonomikos dydžiui tenkančią gynybos naštą Lenkija jau yra aukščiau. Tai rodo, kad rytinis NATO flangas gynybą vertina kaip tiesioginį saugumo klausimą, o ne kaip biudžeto eilutę, kurią galima atidėti vėlesniam laikui.
Lenkijos kryptis nėra atsitiktinė. Šalis ribojasi su Baltarusija, turi Kaliningrado srities kaimynystę per Suvalkų koridoriaus strateginę erdvę ir nuo 2022 m. tapo vienu svarbiausių Ukrainos logistinių užnugarių. Todėl Varšuvos gynybos išlaidos atspindi ne tik politinį pasirinkimą, bet ir geografinę realybę.
Rytinis NATO flangas ginkluojasi greičiau nei Vakarų Europa
Po Lenkijos aukščiausiose vietose atsiduria Baltijos šalys. NATO duomenimis, Lietuva 2025 m. gynybai skyrė 4 proc. BVP, Latvija – 3,73 proc., Estija – 3,38 proc. Tai reiškia, kad šalys, esančios arčiausiai Rusijos ir Baltarusijos, iš esmės jau peržengė senąjį 2 proc. NATO standartą ir artėja prie naujų ambicingesnių ribų.
Šis skirtumas parodo, kad Europa nėra vieninga pagal grėsmių suvokimą. Rytų ir Šiaurės Europos valstybės gynybą didina kaip neatidėliotiną saugumo priemonę, o dalis didžiųjų Vakarų Europos ekonomikų vis dar laikosi arti minimalaus 2 proc. slenksčio. „Euronews“ pabrėžia, kad Italija, Prancūzija, Ispanija, Belgija, Portugalija, Čekija ir Liuksemburgas 2025 m. buvo labai arti 2 proc. ribos arba tik vos ją viršijo.
Skandinavijos šalys taip pat kyla į aukštesnį išlaidų lygį. Danija 2025 m. pasiekė 3,22 proc. BVP, Suomija – 2,77 proc., Švedija – 2,51 proc. Švedijos ir Suomijos atvejis ypač svarbus, nes abi valstybės po Rusijos invazijos į Ukrainą atsisakė ilgametės karinio neprisijungimo politikos ir įstojo į NATO.
Visos NATO priklausančios ES šalys pirmą kartą pasiekė 2 proc. ribą
„Euronews“ nurodo, kad 2025 m. visos Europos Sąjungos šalys, priklausančios NATO, pirmą kartą pasiekė Aljanso 2 proc. gynybos išlaidų tikslą. Tai yra reikšmingas pokytis, nes dar 2014 m., po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos, 2 proc. ribą pasiekė tik kelios NATO valstybės.
NATO oficialiai skelbia, kad 2025 m. visi sąjungininkai pasiekė arba viršijo iki tol galiojusį 2 proc. tikslą. Europos sąjungininkės ir Kanada tais metais padidino gynybos išlaidas 20 proc., palyginti su 2024 m., o per dešimtmetį jų bendros gynybos išlaidos pakilo nuo 1,4 proc. iki 2,3 proc. bendro BVP. Tai rodo, kad karas Ukrainoje pakeitė ne tik politinę retoriką, bet ir realius biudžetus.
SIPRI duomenys patvirtina tą pačią kryptį. 2025 m. Europos karinės išlaidos išaugo 14 proc. ir pasiekė 864 mlrd. JAV dolerių. Tai buvo vienas pagrindinių veiksnių, lėmusių pasaulinių karinių išlaidų augimą iki 2,887 trln. JAV dolerių.
NATO naujas tikslas – 5 proc. BVP, bet didžioji Europos dalis dar labai toli
2025 m. Hagos NATO viršūnių susitikime sąjungininkai įsipareigojo iki 2035 m. kasmet skirti 5 proc. BVP gynybos ir su saugumu susijusioms reikmėms. Iš šios sumos 3,5 proc. BVP turi būti skiriama pagrindiniams gynybos poreikiams ir NATO pajėgumų tikslams, o dar iki 1,5 proc. BVP gali būti skirta kritinei infrastruktūrai, tinklų apsaugai, civilinei parengčiai, inovacijoms ir gynybos pramonės bazei.
Ši nauja riba keičia visą diskusiją. Senasis 2 proc. tikslas, kurį daug šalių ilgai laikė politiškai sunkiai pasiekiamu, dabar tampa tik starto linija. „Euronews“ pažymi, kad pagal 3,5 proc. pagrindinės gynybos kriterijų dauguma Europos valstybių vis dar atsilieka, o Lenkija, Lietuva ir Latvija yra tarp nedaugelio, kurios jau dabar yra arčiausiai naujo standarto.
Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas ragina NATO nelaukti 2035 m. ir siekti 5 proc. ribos jau iki 2030 m. Jo teigimu, vėliau gali būti per vėlu. Ši pozicija atspindi Varšuvos požiūrį: Rusijos keliamos grėsmės nereikia vertinti kaip abstrakčios ateities rizikos, nes ji jau pakeitė visos Europos saugumo architektūrą.
Didelės išlaidos dar nereiškia greitai atsirandančios karinės galios
„Euronews“ perspėja, kad gynybos biudžetų augimas ne visada iš karto virsta realiais pajėgumais. NATO skaičiai yra valstybių pačių pateikiami duomenys, o išlaidos skaičiuojamos grynųjų pinigų principu. Tai reiškia, kad išankstiniai mokėjimai už daugiametes ginklų sutartis gali padidinti statistinius rodiklius dar gerokai prieš tai, kai technika realiai pasiekia kariuomenę.
Kita problema – naujo 5 proc. tikslo sudėtis. Iki 1,5 proc. BVP gali būti skiriama su gynyba susijusiai infrastruktūrai ir civilinei parengčiai, tačiau šios kategorijos ribos nėra tokios aiškios kaip tankų, artilerijos ar oro gynybos sistemų pirkimas. Oxford Economics, kurį cituoja „Euronews“, perspėja, kad kai kurios valstybės gali bandyti į gynybos išlaidas įtraukti projektus, kurių karinė reikšmė nėra akivaizdi.
Vis dėlto dalis augimo yra konkreti. „Euronews“ nurodo, kad įrangos pirkimai sudaro vis didesnę Europos gynybos išlaidų dalį: prieš penkerius metus jie sudarė maždaug ketvirtadalį visų išlaidų, o dabar – apie trečdalį. Tai rodo, kad Europa ne tik didina atlyginimus ar administracines išlaidas, bet ir perka realią karinę techniką.
Europos pinigai vis dar dažnai iškeliauja už Europos ribų
Vienas jautriausių klausimų – kur gynybos pinigai iš tikrųjų nusėda. „Euronews“, remdamasi Oxford Economics, nurodo, kad apie 40 proc. Europos Sąjungos gynybos įrangos išlaidų tenka tiekėjams už ES ribų. Kitaip tariant, maždaug du iš penkių eurų, skirtų gynybos įrangai, nepasiekia Europos gamyklų.
Ši priklausomybė ypač matoma srityse, kur Europa dar negamina pakankamai arba neturi visos technologinės grandinės. Tai ilgojo nuotolio smūgio priemonės, ilgojo nuotolio oro gynyba, ankstyvojo perspėjimo sistemos, taktinė transporto aviacija, penktosios kartos naikintuvai, dideli dronai, pažangūs puslaidininkiai ir mūšio lauko dirbtinis intelektas.
Lenkijos pavyzdys čia labai aiškus. „Reuters“ pranešė, kad JAV Lenkijai suteiks naują 4 mlrd. dolerių paskolą ginklų pirkimams, o bendra JAV karinio finansavimo suma Lenkijai pasieks 20 mlrd. dolerių. Lenkija taip pat yra užsakiusi 32 F-35 naikintuvus, kurių pristatymas prasidėjo 2026 m. ir turėtų tęstis iki 2029 m. Tai stiprina Lenkijos kariuomenę, bet kartu rodo, kad didelė dalis aukščiausios klasės technologijų vis dar perkama iš JAV.
Lenkijos iškilimas keičia Europos saugumo balansą
Lenkijos gynybos biudžeto augimas jau keičia jos politinį svorį Europoje. AP rašo, kad Lenkija tampa vis svarbesne Vokietijos partnere, nes abi šalys rengiasi stiprinti karinį bendradarbiavimą Baltijos jūros apsaugos, karinio mobilumo, infrastruktūros, kibernetinio saugumo ir naujų technologijų srityse. Tai rodo, kad rytinis flangas nebėra tik pagalbos gavėjas – jis tampa Europos saugumo planavimo centru.
Vokietija taip pat sparčiai didina gynybos ambicijas. SIPRI duomenimis, 2025 m. Vokietijos karinės išlaidos išaugo 24 proc. ir pasiekė 114 mlrd. JAV dolerių, o jos gynybos našta pirmą kartą nuo 1990 m. viršijo 2 proc. BVP ribą. Vokietija siekia tapti stipriausia konvencine kariuomene Europos NATO pusėje, tačiau tam reikia ne tik pinigų, bet ir glaudesnio bendradarbiavimo su Lenkija bei Baltijos šalimis.
Šis pokytis turi tiesioginę reikšmę Lietuvai. Jei Europa rimtai ruošiasi ginti rytinį flangą, Lenkijos karinė galia, Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje, Suvalkų koridoriaus gynyba, Baltijos jūros apsauga ir karinis mobilumas tampa viena bendra grandine. Todėl Lenkijos 4,48 proc. BVP gynybai nėra tik statistinis rekordas. Tai ženklas, kad Europos saugumo centras slenka arčiau Lietuvos sienų.
Šaltiniai
Euronews. (2026). European defence spending: Poland spends larger share of GDP than US
https://www.euronews.com/business/2026/06/17/european-defence-spending-poland-spends-larger-share-of-gdp-than-us
NATO. (2026). Defence expenditures and NATO’s 5% commitment
https://www.nato.int/en/what-we-do/introduction-to-nato/defence-expenditures-and-natos-5-commitment
SIPRI. (2026). Global military spending rise continues as European and Asian expenditures surge
https://www.sipri.org/media/press-release/2026/global-military-spending-rise-continues-european-and-asian-expenditures-surge
Reuters. (2026). NATO must spend 5% of GDP on defence by 2030, Poland says
https://www.reuters.com/world/nato-must-spend-5-gdp-defence-by-2030-poland-says-2026-05-06/
Reuters. (2026). US to give Poland new $4 billion loan for arms purchases, PAP reports
https://www.reuters.com/business/aerospace-defense/us-give-poland-new-4-billion-loan-arms-purchases-pap-reports-2026-06-12/
Associated Press. (2026). Germany and Poland to sign a new defense deal as balance of power in Europe shifts
https://apnews.com/article/poland-germany-military-nato-cooperation-defense-russia-5793e3c8db95b2500183e98d44fad75c
