Tik 11 proc. europiečių JAV laiko sąjungininke – tai žemiausias rodiklis per pastarąjį laikotarpį
Nauja Europos užsienio santykių tarybos apklausa rodo staigų pasitikėjimo Jungtinėmis Valstijomis kritimą. Tik 11 proc. apklaustų europiečių dabar JAV vadina sąjungininke, nors prieš pusmetį taip manė 16 proc., o 2024 m. lapkritį – 22 proc. Tai nėra vien emocinis nepasitenkinimas Vašingtonu, o aiškus signalas, kad transatlantinis pasitikėjimas smuko iki istoriškai žemo lygio.
Apklausa atlikta 2026 m. gegužę 15 Europos valstybių: Austrijoje, Bulgarijoje, Danijoje, Estijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Lenkijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Švedijoje, Šveicarijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Iš viso apklausti 19 481 respondentas, todėl rezultatai leidžia matyti ne vien atskirų valstybių nuotaikas, bet ir platesnį Europos visuomenių poslinkį.
JAV įvaizdis ne šiaip susilpnėjo – jis pasikeitė savo prasme. Dabar pusė apklaustųjų JAV laiko ne sąjungininke, o „būtina partnere“. Tai reiškia pragmatišką, bet jau nebe pasitikėjimu paremtą santykį: su Amerika vis dar reikia bendradarbiauti, tačiau ji nebelaikoma šalimi, kurios interesai ir vertybės savaime sutampa su Europos interesais.
Ketvirtadalis europiečių JAV jau mato kaip varžovę arba priešininkę
Dar ryškesnis apklausos signalas – 25 proc. europiečių JAV dabar vertina kaip varžovę arba priešininkę. Šis požiūris ypač stiprėja Danijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje ir Šveicarijoje. Tai rodo, kad kritika Vašingtonui neapsiriboja viena politine stovykla ar viena šalimi.
ECFR tyrimo autoriai šį pokytį sieja su Donaldo Trumpo politika ir pastarųjų mėnesių sprendimais. Tarp priežasčių minimi grasinimai dėl Grenlandijos, spaudimas Ukrainai, JAV karinės operacijos Artimuosiuose Rytuose, abejonės dėl NATO įsipareigojimų ir planai mažinti dalį amerikiečių karinių pajėgų Europoje.
Svarbu tai, kad europiečiai dar nenori visiškai nutraukti ryšio su JAV. Daugelyje šalių vyrauja nuomonė, kad santykiai su Vašingtonu gali pagerėti pasibaigus D. Trumpo kadencijai. Kitaip tariant, problema suvokiama ne kaip negrįžtamas Amerikos atmetimas, o kaip rimta politinio pasitikėjimo krizė dabartinėje JAV valdžios konfigūracijoje.
Dauguma europiečių netiki, kad JAV juos gintų užpuolimo atveju
Vienas svarbiausių apklausos punktų susijęs su saugumu. Dauguma respondentų visose apklaustose šalyse abejoja, kad JAV ateitų jų valstybei į pagalbą karinės atakos atveju. Tai ypač jautrus klausimas, nes po Antrojo pasaulinio karo Europos saugumo architektūra buvo pastatyta ant amerikietiško karinio skydo.
ECFR duomenimis, europiečiai labiau pasitiki kitomis Europos šalimis nei Jungtinėmis Valstijomis. Daugumoje šalių, išskyrus Bulgariją, respondentai tiki, kad bent dalis Europos valstybių padėtų jų šaliai užpuolimo atveju. Šis pasitikėjimas kaimynais rodo, kad Europos visuomenės pradeda galvoti apie saugumą ne vien per NATO ir Vašingtono garantijų prizmę.
Vis dėlto apklausa nerodo staigaus noro atsisakyti NATO. Tik 29 proc. respondentų mano, kad Europos šalims būtų gera idėja pakeisti NATO vien europine gynybos organizacija. Maždaug tiek pat tam nepritaria, o didelė dalis neturi tvirtos pozicijos. Tai reiškia, kad Europa dar nėra pasirengusi atsisakyti NATO, bet vis aiškiau nori turėti atsarginį planą.
Europos visuomenės palankiau žiūri į didesnes gynybos išlaidas ir bendrą skolinimąsi
Apklausa rodo, kad europiečiai vis labiau pritaria gynybos stiprinimui. Palyginti su ankstesniais metais, parama didesnėms nacionalinėms gynybos išlaidoms išaugo keturiais procentiniais punktais. Italija išsiskiria kaip šalis, kur aiški dauguma vis dar nepritaria didesnėms gynybos išlaidoms.
Dar svarbesnis skaičius – 47 proc. respondentų pritaria bendram Europos skolinimuisi gynybos iniciatyvoms finansuoti. Didžiausia parama tokiai idėjai fiksuota Portugalijoje, kur ją palaiko 59 proc. apklaustųjų, Danijoje – 56 proc., o Nyderlanduose – 55 proc. Tai rodo, kad net fiskališkai atsargesnėse šalyse atsiranda daugiau erdvės bendrai Europos gynybos politikai.
Tačiau visuomenės nenori, kad gynyba būtų finansuojama bet kokia kaina. Pasipriešinimas vidaus viešųjų išlaidų mažinimui dėl didesnių gynybos biudžetų išlieka stiprus Italijoje, Austrijoje ir Vokietijoje. Kitaip tariant, europiečiai nori daugiau saugumo, bet nenori, kad už jį būtų tiesiogiai mokama socialinių paslaugų, sveikatos apsaugos ar kasdienių valstybės funkcijų sąskaita.
Europiečiai nori mažinti priklausomybę nuo amerikietiškos karinės technikos
Apklausa taip pat parodė augantį norą pirkti daugiau europietiškos ginkluotės ir mažinti priklausomybę nuo JAV karinės pramonės. Danijoje, Nyderlanduose ir Švedijoje parama principui „pirkti europietišką“ buvo viena stipriausių. Tai atitinka platesnę diskusiją apie Europos gynybos pramonės pajėgumus, šaudmenų gamybą, oro gynybą ir technologinį savarankiškumą.
Lenkija šiame kontekste išsiskiria kaip svarbi išimtis. Reuters nurodo, kad ji yra vienintelė apklausta valstybė, kurioje dauguma palaiko didesnius amerikietiškos ginkluotės pirkimus. Tai suprantama dėl Lenkijos geografinės padėties, tiesioginės Rusijos grėsmės suvokimo ir ilgalaikio Varšuvos saugumo ryšio su Vašingtonu.
Vokietijoje, Italijoje ir Vengrijoje šis klausimas visuomenę labiau skaldo. Tai reiškia, kad Europos gynybos autonomija dar nėra vieningas politinis projektas. Vis dėlto bendra kryptis aiški: JAV tebėra svarbi, bet europiečiai nebenori būti visiškai priklausomi nuo amerikietiškų ginklų, atsarginių dalių, žvalgybos ir politinės valios.
Rusijos energetikos klausimu europiečiai nenori grįžti prie senos priklausomybės
ECFR apklausa parodė, kad 44 proc. europiečių nepritaria naftos ir dujų importo iš Rusijos atnaujinimui, net jei energijos kainos kyla. Tai svarbus signalas, nes ekonominis spaudimas paprastai mažina politinę kantrybę, tačiau šiuo atveju nemaža visuomenės dalis vis dar supranta priklausomybės nuo Rusijos kainą.
Europos požiūris į Rusijos energiją pasikeitė po 2022 m. plataus masto invazijos į Ukrainą. Dujų vamzdynai ir naftos kontraktai nebėra vertinami vien kaip ekonominiai sandoriai. Jie suvokiami kaip saugumo, spaudimo ir politinės priklausomybės instrumentai.
Tuo pat metu apklausa rodo, kad europiečiai ir toliau remia Ukrainą kaip sąjungininkę arba strateginę partnerę. Vis dėlto parama silpnėja, kai kalbama apie Europos karių siuntimą į Ukrainą po karo arba apie tolesnę ES plėtrą į rytus. Tai reiškia, kad visuomenės palaiko Ukrainą, bet atsargiai vertina sprendimus, kurie galėtų tiesiogiai įtraukti jų valstybes į naujas saugumo rizikas.
Šaltiniai
Ground News. (2026). Survey: Only 11% of Europeans now see U.S. as an ally
https://ground.news/daily-briefing/survey-only-11-of-europeans-now-see-us-as-an-ally_e16216
Reuters. (2026). Only 11% of Europeans view U.S. as ally, survey shows
https://www.reuters.com/business/only-11-europeans-view-us-ally-survey-shows-2026-06-10/
European Council on Foreign Relations. (2026). Home alone: Europeans are ready to defend themselves
https://ecfr.eu/publication/home-alone-europeans-are-ready-to-defend-themselves/
CBS News. (2026). Just 1 in 10 Europeans now view the U.S. as an ally, according to new poll
https://www.cbsnews.com/news/europe-us-ally-european-council-on-foreign-relations-poll/
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai aptaria europiečių nepasitikėjimo JAV priežastis ir pasekmes, kas yra aktualu ir svarbu lietuvių skaitytojams. Informacija pateikta suprantamai, todėl rekomenduoju publikuoti.
Straipsnis pateikia aktualią informaciją apie europiečių nepasitikėjimą JAV, remiasi logiškais argumentais ir analizuoja galimas pasekmes, todėl atitinka etikos standartus.
Straipsnis yra aktualus ir savalaikis, nes nagrinėja Europos ir JAV santykių pokyčius, kurie turi tiesioginę įtaką Lietuvos saugumui ir geopolitinei situacijai. Dėl sumažėjusio pasitikėjimo JAV, Europai gali tekti ieškoti naujų strateginių partnerių, kas yra svarbu ir Lietuvos auditorijai.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie Europos ir JAV santykius, analizuodamas pasitikėjimo trūkumą ir galimas pasekmes, todėl jis yra naudingas skaitytojams, norintiems suprasti geopolitinę situaciją.
Straipsnis pateikia objektyvią analizę apie Europos ir JAV santykius, remiasi faktais ir nesiūlo emocinės manipuliacijos. Jame nėra nepagrįsto nerimo, todėl jis yra emociškai subalansuotas.
