Vietos rinkimai rodo aiškų pokytį – visuomenė vis labiau dalijasi į skirtingas stovyklas
Kovo 15 dieną vykęs pirmasis Prancūzijos savivaldos rinkimų turas tapo svarbiu ženklu prieš 2027 metų prezidento rinkimus. Nors tai vietos valdžios rinkimai, jų rezultatai parodo, kaip keičiasi žmonių nuotaikos visoje šalyje. Rinkėjų aktyvumas siekė apie 56 procentus – daugiau nei pandemijos metu, tačiau vis dar mažesnis nei anksčiau. Tai rodo, kad dalis žmonių vis dar jaučia nusivylimą politika.[1]
Svarbiausia tendencija – visuomenė vis labiau dalijasi į skirtingas politines puses. Vis mažiau žmonių renkasi vidurio kelią, o vis daugiau palaiko aiškesnes, griežtesnes politines kryptis. Tai reiškia, kad artėjant prezidento rinkimams politinė kova tik stiprės. Prognozės prieš rinkimus ne visada atitiko realius rezultatus, o kai kurie kandidatai pasirodė gerokai stipriau nei tikėtasi.
Šis susiskaldymas tampa vis akivaizdesnis. Kuo arčiau rinkimai, tuo aiškiau matyti, kad Prancūzijoje mažėja bendro sutarimo, o skirtingos stovyklos vis labiau nutolsta viena nuo kitos. Tai tiesiogiai veikia ir dabartinės valdžios galimybes išlaikyti savo pozicijas.
„Rassemblement National“ populiarumas auga ir dešinieji vis labiau įsitvirtina vietos valdžioje
Didžiausias pirmojo turo laimėtojas – „Rassemblement National“. Partija ne tik išlaikė savo turimas pozicijas, bet ir sustiprino jas daugelyje miestų. Perpinjane Louis Aliot perrinktas jau pirmajame ture su daugiau nei 51 procentu balsų, pagerindamas ankstesnį rezultatą. Tai rodo, kad rinkėjų pasitikėjimas šia partija ne tik išlieka, bet ir auga.[2]
Kituose miestuose rezultatai taip pat stiprūs. Tulone RN kandidatė surinko apie 42 procentus balsų – beveik dvigubai daugiau nei prieš šešerius metus. Nicoje dešiniųjų kandidatas Éricas Ciotti pirmauja prieš dabartinį merą, o tai gali tapti svarbiu pokyčiu visos dešinės stovykloje. Vis daugiau tradicinės dešinės politikų renkasi bendradarbiauti su RN arba jungiasi prie jos.
Tai rodo platesnį pokytį. Dešinė stiprėja ne tik kalbomis, bet ir realiais rezultatais. Vietos valdžia dažnai tampa pagrindu didesnėms pergalėms nacionaliniu lygiu. Todėl šie rezultatai gali turėti didelę reikšmę artėjantiems prezidento rinkimams.
Kairė susiduria su sunkumais, o centras praranda įtaką
Tuo metu kairėje situacija išlieka sudėtinga. Nors „La France Insoumise“ kai kuriose vietose pasiekė gerų rezultatų, bendras palaikymas mažėja, ypač didžiuosiuose miestuose. Paryžiuje, Marselyje ir Lione ši partija prarado dalį rinkėjų, kurie anksčiau ją palaikė.
Socialistai ir kitos kairiosios partijos vis dažniau susiduria su pasirinkimu – jungtis su kitais ar rizikuoti pralaimėjimu. Tokie susitarimai dažnai daromi ne dėl bendrų idėjų, o siekiant sustabdyti politinius varžovus. Tai silpnina jų įvaizdį ir mažina pasitikėjimą.[3]
Didžiuosiuose miestuose kova išlieka labai įtempta. Marselyje dešinės ir kairės kandidatai surinko beveik vienodą balsų skaičių. Paryžiuje situacija dar sudėtingesnė – keli stiprūs kandidatai ir skirtingi galimi scenarijai rodo, kad aiškaus lyderio nėra. Tokiame kontekste E. Macrono stovykla vis labiau praranda savo įtaką, o politinė iniciatyva pamažu pereina į dešinės pusę.
Visa tai rodo aiškią kryptį. Artėjant prezidento rinkimams Prancūzija tampa vis labiau pasidalijusi, dešinė stiprėja, o dabartinė valdžia susiduria su vis didesniais iššūkiais. Jei ši tendencija išliks, artėjantys rinkimai gali atnešti rimtų pokyčių visoje šalies politikoje.
