Po prezidento rinkimų pralaimėjimo D. Tuskas mažina ministrų skaičių ir stiprina pozicijas dešinėje
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas trečiadienį pristatė pertvarkytą vyriausybę, siekdamas sustiprinti savo valdančiąją daugumą po skaudaus pralaimėjimo prezidento rinkimuose birželio 1 dieną.
„Po politinio žemės drebėjimo, kuriuo tapo prezidento rinkimai, turime judėti pirmyn. Kalbu iš širdies — gana dejuoti“, pareiškė D. Tuskas.
Vyriausybėje ministrų skaičius mažinamas nuo 26 iki 21. Tarp reikšmingiausių pokyčių — naujos superministerijos steigimas, kuri vienija finansų ir ekonomikos sritis, vadovaujama dabartinio finansų ministro A. Domańskio, bei teisingumo ministro A. Bodnaro atleidimas[1].
A. Bodnaras sulaukė kritikos dėl pernelyg lėto teisėsaugos reformų įgyvendinimo po ankstesnės „Įstatymo ir teisingumo“ (PiS) partijos valdymo ir dėl vangumo tiriant buvusių pareigūnų piktnaudžiavimo bei korupcijos atvejus. Tai tapo vienu iš pagrindinių nusivylimo šaltinių tarp D. Tusko vadovaujamos keturių partijų koalicijos rėmėjų, atėjusių į valdžią 2023 metų pabaigoje.
Vienas iš prezidento rinkimų pralaimėjimo veiksnių buvo visuomenėje tvyrantis įspūdis, kad vyriausybė neturi aiškios krypties. Tai atsiliepė Varšuvos mero R. Trzaskowskio, D. Tusko partijos „Pilietinė platforma“ kandidato, galimybėms. Jis pralaimėjo PiS remtam dešiniųjų radikalų kandidatui K. Nawrockiui.
„Po rinkimų traumos — pabaiga. Mūsų laukia sunkus kelias, kad atgautume pusiausvyrą“, kalbėjo D. Tuskas.
Nauji veidai ir dėmesys saugumui, ekonomikai ir migracijai
Vienas didžiausių laimėtojų tarp naujosios sudėties ministrų — užsienio reikalų ministras R. Sikorskis. Konservatyvių pažiūrų politikas tampa vienu iš vicepremjerų. Šis paskyrimas laikomas ženklu, kad D. Tuskas siekia pasukti į dešinę ir sustabdyti tiek PiS, tiek kraštutinių dešiniųjų partijos „Konfederacija“ augimą. Tuo tikslu žadama grąžinti pasienio kontrolę ir griežtinti kovą su neteisėta migracija[2].
Premjeras pareiškė, kad atnaujinta vyriausybė daugiausia dėmesio skirs „tvarkai, saugumui ir ateičiai“. Šie prioritetai grindžiami augančia grėsme iš Rusijos ir Baltarusijos.
„Gyvename juodosios gulbės realybėje, bet neleisime, kad ji mus nustebintų“, teigė D. Tuskas, pažadėjęs užkirsti kelią Rusijos ir Baltarusijos pastangoms destabilizuoti Lenkiją.
Be A. Bodnaro, atleistas ir sveikatos apsaugos ministras dėl nesugebėjimo spręsti sveikatos apsaugos finansavimo krizės. Taip pat įsteigta nauja energetikos ministerija, paskirti nauji valstybės turto, kultūros ir žemės ūkio ministrai.
Dar vienas pašalintas ministras — sporto ministras S. Nitras, kuris buvo atsakingas už nesėkmingą R. Trzaskowskio prezidento rinkimų kampaniją.
Pasak Varšuvos universiteto politologės A. Wojciuk, vyriausybė atleido tuos ministrus, kurių veiklos sritys, apklausų duomenimis, gyventojams kelia daugiausia nepasitenkinimo.
„Dabar, kai pokyčiai jau įvykdyti, svarbiausia — išgryninti tikslą ir viziją“, sakė A. Traczyk, tarptautinio analitinio centro „More In Common“ vadovas.
„Mes daug kalbėjome, kas neteks posto, kas ką pakeis, kurios ministerijos bus sujungtos, bet tai antraeiliai dalykai. Tikrasis klausimas — ką ši vyriausybė nori pasiekti“, pabrėžė jis.
A. Traczyk įspėja, kad jei naujoji kabineto sudėtis nepateiks aiškių rezultatų ir nesugebės paaiškinti, kam ji egzistuoja, šalyje ir toliau dominuos politinis dreifas.
Pralaimėjimas D. Tusko stovyklai ir niūrios perspektyvos
Jei prezidento rinkimus būtų laimėjęs R. Trzaskowskis, D. Tuskas būtų turėjęs sąjungininką, galintį pasirašyti PiS blokuotus įstatymus. Tačiau naujasis prezidentas K. Nawrockis žada būti dar ryžtingesnis opozicionierius.
Iškart po prezidento rinkimų D. Tuskas sušaukė pasitikėjimo balsavimą Seime, tačiau neįvardijo aiškios strategijos iki 2027 metų planuojamų parlamento rinkimų.
Vyriausybė šiuo metu priversta gintis nuo PiS ir kraštutinių dešiniųjų kritikos dėl migracijos, augančio biudžeto deficito ir nepakankamo ryžto palaikyti Ukrainą, nepaisant vis stiprėjančio antiukrainietiško diskurso dešinėje.
D. Tusko vadovaujama vyriausybė taip pat sulaukė priekaištų dėl pasyvumo reaguojant į savanorių grupes, patruliuojančias prie sienos su Vokietija, neva siekiant sustabdyti migrantų grąžinimą. Pastarąją savaitę visoje Lenkijoje vyko dešimtys antimigracinių protestų.
Be to, koalicijos šalininkai reiškia nepasitenkinimą dėl vyriausybės delsimo įgyvendinti pažadus, susijusius su griežtų abortų įstatymų švelninimu ar buvusios PiS valdžios atskaitomybės užtikrinimu.
Remiantis valstybinės agentūros CBOS šio mėnesio apklausa, D. Tusko vyriausybei pritaria tik 32 procentai lenkų, o net 48 procentai jai nepritaria.
Partijų reitingai taip pat nedžiugina: „Pilietinė koalicija“ ir PiS dalijasi pirmąją vietą, turėdamos po 31 procentą, rodo POLITICO apklausų vidurkis. Kiti koalicijos partneriai balansuoja ties minimaliu barjeru patekti į parlamentą, o „Konfederacija“ surenka 15 procentų ir kartu su PiS gali sudaryti tvirtą daugumą būsimoje Seimo kadencijoje.
Naujoji vyriausybė planuojama prisaikdinti prezidentui A. Dudai ketvirtadienį.
