Paviešinta dar viena dalis bylų apie Martino Lutherio Kingo nužudymą: per 240 tūkstančių dokumentų
JAV Nacionalinis archyvas pirmadienį paviešino šimtus tūkstančių skaitmenizuotų dokumentų, susijusių su 1968 metais įvykdyta Martino Lutherio Kingo jaunesniojo žmogžudyste. Tai įgyvendinta pagal prezidento Donaldo Trumpo pasirašytą vykdomąjį įsaką, priimtą jo antrosios kadencijos pradžioje, kuris numato dokumentų apie Martino L. Kingo, Johno F. Kennedy ir Roberto F. Kennedy nužudymus paviešinimą ir deklasifikavimą.
Dokumentai paskelbti Nacionalinio archyvo svetainėje. Tarp jų ir FTB tyrimo medžiaga, vidaus ataskaitos, informacija apie įtariamojo Jameso Earlo Ray buvusį kalėjimo draugą, teigusį, kad J. E. Ray kalbėjo apie tariamą sąmokslą. Pasak Nacionalinės žvalgybos direktorato, viešai paskelbta daugiau nei 230 tūkstančių failų[1].
Generalinė prokurorė Pam Bondi pranešime teigė: „Amerikos žmonės nusipelno atsakymų, praėjus dešimtmečiams po vieno didžiausių mūsų tautos lyderių nužudymo.“ Administracijos sprendimas paskelbti bylas sutapo su didėjančiu spaudimu iš prezidento rėmėjų, reikalaujančių paviešinti informaciją ir apie Jeffrey Epstein bylą.
M. L. Kingo jaunesniojo šeima: dokumentai privalo būti vertinami istoriniame kontekste
Martino Lutherio Kingo vaikai: Martinas Lutheris Kingas III ir daktarė Bernice King išplatino pareiškimą, kuriame ragina visuomenę vertinti dokumentus su empatija, susivaldymu ir pagarba šeimos tęstiniam skausmui. Jie pabrėžė, kad jų tėvas buvo „nuosekliai sekamas, šmeižtas ir persekiojamas J. Edgaro Hooverio vadovaujamos FTB, naudojant dezinformacijos ir stebėjimo kampaniją“.
„Mes palaikome skaidrumą ir istorinę atskaitomybę, tačiau nepritariame bandymams pulti mūsų tėvo palikimą ar naudoti dokumentus melui skleisti“, rašė jie. Bernice ir Martinas III taip pat pakartojo, kad šeima niekada nepriėmė oficialios versijos, jog J. E. Ray veikė vienas.
Jie priminė 1999 metų civilinę bylą, kurioje Memfio prisiekusiųjų teismas nusprendė, kad M. L. Kingo nužudymas buvo sąmokslo rezultatas, į kurį įsitraukė Loydas Jowersas ir kiti neįvardyti asmenys, įskaitant vyriausybines agentūras[2].
„Vertindami šiuos naujai paviešintus failus, mes ieškosime, ar jie suteikia papildomų įžvalgų, kurios pranoksta mūsų šeimos jau priimtas išvadas“, nurodoma jų pareiškime.
MLK jaunesniojo šeima iš anksto gavo prieigą prie dokumentų ir suformavo savo vertinimo komandą, kuri toliau analizuoja medžiagą.
Viešinimas laikomas precedentu
Nacionalinės žvalgybos direktorė Tulsi Gabbard pavadino dokumentų viešinimą „precedento neturinčiu“ ir padėkojo prezidentui D. Trumpui už šios temos iškėlimą viešumon. Buvusi kongresmenė Alveda King, Martino Lutherio Kingo dukterėčia, pareiškė esanti „dėkinga prezidentui D. Trumpui už skaidrumą“.
Tuo tarpu Bernice King, išplatinusi savo asmeninę žinutę „Instagram“ tinkle, paskelbė juodai baltą tėvo nuotrauką su parašu: „O dabar paviešinkite J. Epstein bylas.“
Kai kurie pilietinių teisių aktyvistai prezidento veiksmus įvertino kritiškai. „Tai nėra skaidrumas ar teisingumas — tai bandymas nukreipti dėmesį nuo J. Epstein bylos,“ sakė Al Sharptonas. Kingo centras, vadovaujamas Bernice King, papildomai pareiškė: „Šis paviešinimas yra netinkamas ir laiku nesuderintas, ypač turint omenyje dabartinius iššūkius ir neteisybes, su kuriomis susiduria JAV ir pasaulis.“
Iš pradžių dokumentai turėjo būti laikomi įslaptinti iki 2027 metų. Tačiau Teisingumo departamentas kreipėsi į federalinį teismą su prašymu panaikinti draudimą anksčiau. Dabar istorikai ir tyrėjai tikisi, kad dokumentų kiekis padės iš naujo pažvelgti į 1968 metų balandžio 4 dieną Memfyje įvykdytą žmogžudystę ir į pilietinių teisių judėjimo kontekstą.
FTB dešimtmečiais rinko informaciją apie M. L. Kingą, sekė jo telefonus, viešbučius, naudojo informatorius. Agentūros veiksmai vėliau buvo pripažinti piktnaudžiavimu ir viršijimu įgaliojimų.
„Šie veiksmai buvo ne tik privatumo pažeidimai, bet ir sąmoningos pastangos sunaikinti tiesą, žmogaus orumą ir piliečių teises, kuriuos jie gynė,“ sakė MLK jaunesniojo šeima.
