Rinkimų Japonijoje rezultatai rodo visuomenės nepasitenkinimą valdžia
Po sekmadienį vykusių rinkimų Japonijos valdančioji koalicija, kurią sudaro konservatyvioji Liberalų demokratų partija (LDP) ir budistinė partija „Komeito“, prarado daugumą šalies aukštuosiuose parlamento rūmuose, Patarėjų rūmuose.
Valstybinė transliuotoja NHK prognozavo, kad „valdančiajai koalicijai gali būti sunku išlaikyti daugumą“, kai tik pradėjo aiškėti pirminiai rezultatai. Oficialūs skaičiai rodo, kad LDP ir „Komeito“ iškovojo 47 vietas iš 124, t. y. trijų vietų pritrūko daugumai[1].
Didelį prieaugį užfiksavo liberalioji opozicinė Konstitucinė demokratų partija (CDP), taip pat konservatyvi „Demokratų partija už žmones“ bei dešiniųjų partija „Sanseito“. Pastaroji partija, išsiskirianti savo priešimigraciniais šūkiais „Japonija — pirmiausia“, peržengė politinio pakraščio ribas ir iškovojo 14 vietų, nors prieš tai turėjo vos vieną atstovą.
Premjeras Šigeru Išiba, komentuodamas rezultatus, teigė, kad „atsakingai priima šį skaudų rinkėjų verdiktą“. Vis dėlto jis nurodė, kad ketina likti poste, nors ir vadovauja mažumos vyriausybei.
Tai jau antras rimtas smūgis jo administracijai: dar 2024 metų spalį koalicija prarado daugumą ir žemuosiuose rūmuose, kurie turi didesnę įtaką, nes renka premjerą ir gali atmesti viršutinių rūmų sprendimus dėl biudžeto ir įstatymų.
Dešiniųjų partija pasinaudojo prastėjančiomis visuomenės nuotaikomis
Nors LDP ilgą laiką dominavo Japonijos politikoje, pastaraisiais metais rinkėjai ją ėmė laikyti pernelyg centristine, ypač ekonomikos ir imigracijos klausimais. Tokia padėtis sudarė sąlygas kraštutinių dešiniųjų partijoms, tokioms kaip „Sanseito“ ar „Konservatorių partija“, mobilizuoti nepasitenkinimą augančiomis pragyvenimo kainomis, užsienio turistų elgesiu bei imigrantų integracija.
„Sanseito“ lyderis Sohei Kamija, buvęs anglų kalbos mokytojas ir prekybos tinklo vadovas, sulaukė dėmesio dėl pareiškimų apie vakcinų sąmokslo teorijas ir „globalistų elitą“. Jis viešai deklaravo simpatiją Donaldo Trumpo „drąsiai politinei laikysenai“ ir įkvėpimą rado iš „America First“ idėjos, kuri Japonijoje buvo perfrazuota kaip „Japanese First“.
Pasak S. Kamijos, „Japonija neturėtų priklausyti nuo užsienio darbo jėgos“: darbuotojai iš kitų šalių, jo teigimu, esą dažnai nusigręžia nuo darbo sutarčių ir įsilieja į nusikalstamas struktūras. „Net jei gyventojų sumažės iki 80 milijonų — tiek, kiek turi Vokietija — tai vis tiek pakanka šalies palaikymui“, sakė jis.
Panašias pozicijas išreiškė ir kiti dešinieji politikai. Pavyzdžiui, konservatorius Joičis Šimada įspėjo dėl „turtingų kinų“ žemės pirkimų Japonijoje, teigdamas, kad jie galimai veikia Kinijos valdžios pavedimu ir kelia grėsmę nacionaliniam saugumui[2].
Imigracija ir turizmas skatina pasipriešinimo bangas
Šalyje augantis turistų skaičius, pasiekęs rekordinį lygį — per pirmąjį 2025 metų pusmetį Japonijoje apsilankė 21,5 mln. užsieniečių — iš vienos pusės padeda ekonomikai, tačiau kartu kelia įtampą vietos bendruomenėse. Politikos analitikas Michaelas Cucekas pažymi, kad daugelis japonų neigiamai reaguoja į elgesio kultūrą pažeidžiančius turistus, ypač mažesniuose miesteliuose, tokiuose kaip Kiotas.
Žiniasklaida dažnai išskiria ne tik incidentus su turistais, bet ir nusikalstamą veiklą, priskiriamą užsieniečiams. Pavyzdžiui, didelį dėmesį sulaukė keturių vietnamiečių sulaikymas, kurie, atvykę turistiniais tikslais, vėliau iš parduotuvių vogė drabužius.
Nepaisant to, kai kurie ekspertai primena, kad šalies demografinės problemos reikalauja racionalesnio požiūrio į imigraciją. Politologė Hiromi Murakami pabrėžia, kad teisėti imigrantai prisideda prie šalies ūkio, ypač darbo jėgos trūkumo kontekste.
Ji pastebi, kad nors kraštutinės dešinės atstovai kaltina imigrantus dėl nusikalstamumo augimo, statistika rodo priešingą tendenciją — tarp 2020 ir 2023 metų užsieniečių sulaikymų skaičius sumažėjo, nors jų bendras skaičius išaugo.
„Kai žmonės susiduria su ekonominiais sunkumais, paprasta kaltinti kitus ypač tuos, kurie atrodo kitokie“, sakė H. Murakami. Pasak jos, infliacija, didėjančios kainos ir nesutarimai su JAV dėl prekybos bei gynybos finansavimo sudaro sąlygas populistiniams judėjimams augti. Japonijos politikoje tai vis labiau matoma.
