Advokatai kaltina Europos Komisiją ir Tarybą, kad šios nesiėmė veiksmų genocido rizikos akivaizdoje
Liepos viduryje Europos Sąjungos institucijos sulaukė precedento neturinčio teisinio iššūkio: grupė tarptautinės teisės ekspertų, priklausančių Prancūzijos ir Belgijos advokatų asociacijai JURDI, pateikė ieškinį Europos Teisingumo Teismui Liuksemburge prieš Europos Komisiją ir Tarybą dėl „neveikimo genocido kontekste Gazoje“.
Tai yra pirmas kartas, kai ES institucijos pačios atsiduria teisiškai atsakingų vaidmenyje už, kaip teigiama, nevykdytus tarptautinės teisės principus.
Ieškinys, remiantis ES sutarties 265 straipsniu, reikalauja pripažinti, kad ES institucijos per 21 mėnesį nesugebėjo nei sustabdyti ES–Izraelio asociacijos sutarties, nei pasiūlyti ekonominių ar politinių sankcijų, nei pateikti oficialios pozicijos dėl rizikos, kad Izraelio veiksmai Gazoje gali būti laikomi genocidu.
„Kol ES įvedė 18 sankcijų paketų Rusijai, Izraelio atžvilgiu nebuvo imtasi nė vieno struktūrinio veiksmo. Tokie dvigubi standartai tapo nepakeliami“, – teigia Alfonso Dorado, vienas iš ieškinio autorių, baudžiamosios teisės advokatas ir Tarptautinio baudžiamojo teismo patarėjas.
ES oficiali pozicija: Gazoje neturi būti demografinių ar teritorinių pokyčių
Europos Komisijos atstovas Anouar El Anouni liepos 11-ąją patvirtino, kad ES pozicija dėl Gazos išlieka nepakitusi: Sąjunga nepritaria jokioms demografinėms ar teritorinėms permainoms ir remia Gazos bei Vakarų Kranto suvienijimą po Palestinos savivaldos vėliava.
Tai patvirtinama ir ES vadovės Ursulos von der Leyen dar 2023 m. lapkritį išsakyta pozicija, kad „Gaza yra esminė būsimos Palestinos valstybės dalis ir neturi būti jokių priverstinių perkėlimų“.
Tačiau nepaisant šios formaliai griežtos pozicijos, ES praktiniai žingsniai kritikuojami kaip pernelyg nuosaikūs arba išvis nevykstantys. JURDI ieškinys taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nepaisant oficialios retorikos, ES toliau bendradarbiauja su Izraelio vyriausybe – tiek per bendrus mokslinių tyrimų projektus, tiek ginkluotės plėtros iniciatyvas, finansuojamas iš Europos gynybos fondo.
Genocido sąvoka – teisiškai sudėtinga, politiškai jautri
Svarbu pažymėti, kad nors Izraelio veiksmų Gazoje vertinimas kaip galimo genocido susilaukia vis daugiau viešų diskusijų, tarptautinės institucijos, tokios kaip Tarptautinis Teisingumo Teismas ar Tarptautinis Baudžiamasis Teismas, šiuo metu dar nėra priėmusios galutinio sprendimo.
Tarptautinis Teisingumo Teismas yra pradėjęs nagrinėti Pietų Afrikos Respublikos iškeltą bylą dėl genocido, tačiau teisinis procesas tęsis dar mėnesius, jei ne metus.
Izraelis šiuos kaltinimus kategoriškai atmeta ir teigia, kad karinė kampanija prieš „Hamas“ yra savigynos aktas. Tuo tarpu daugiau nei 17 Europos valstybių šių metų gegužę paragino peržiūrėti ES ir Izraelio Asociacijos sutartį dėl galimų tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų.
Visgi, sprendimų priėmimas ES lygiu yra komplikuotas – sankcijoms prieš Izraelį reikalingas visų 27 valstybių narių sutarimas. Tarp prieštaraujančių veiksmams šiuo metu įvardijamos tokios šalys kaip Vokietija, Lenkija, Vengrija, Graikija ir Italija.
„Komisija turi įrankių, kuriems nereikia valstybių narių pritarimo. Ji gali pati sustabdyti mokslinių tyrimų finansavimą ar ginklų vystymo projektus, tačiau iki šiol to nedarė“, – komentuoja Dorado.
Teisinis spaudimas auga: kaltinimai dėl „bendrininkavimo per neveikimą“
JURDI ieškinyje akcentuojama ne tik ES institucijų politinė atsakomybė, bet ir potenciali teisinė atsakomybė. Remiamasi 2007 m. Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimu byloje „Bosnija prieš Serbiją“, kuriame pabrėžiama, jog visos šalys, turinčios galimybių, privalo imtis veiksmų, kad užkirstų kelią galimam genocidui – net jei jos pačios nedalyvauja tiesiogiai.
Dorado teigia, kad ES pareigūnai turi būti budrūs, nes „vieną dieną gali tekti stoti prieš Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą dėl bendrininkavimo per neveikimą“. Šiuo metu teismui pateiktas ieškinys dar turi būti priimtas svarstymui, tačiau jo skubumas išskirtinai pabrėžiamas.
Kol ES politikai renkasi tarp diplomatijos, spaudimo ir tylos, teisininkai imasi veiksmų, kurie, net jei ir simboliniai, gali lemti precedento neturinčius sprendimus Europos institucijų istorijoje. Kokia forma tai pavirs realiais veiksmais – parodys artimiausi mėnesiai.
