Prasidėjo precedento neturintis teismo procesas prieš Meta vadovus
Delavero teismas pradėjo istorinį procesą prieš „Meta“ – socialinių tinklų milžinę, valdančią „Facebook“, „Instagram“ ir „Threads“. Tai pirmasis atvejis, kai teisme svarstomas klausimas, ar įmonės valdyba gali būti laikoma teisiškai atsakinga už ankstesnius duomenų apsaugos pažeidimus, kainavusius įmonei milijardus dolerių.[1]
Ieškinį pateikė trys mažumos akcininkai, kurie kaltina valdybą tuo, kad ši leido sąmoningai pažeisti 2012-ųjų susitarimą su JAV Federaline prekybos komisija (FTC), skirtą vartotojų duomenų apsaugai.
Aštuonių dienų trukmės byloje liudys ir aukščiausi bendrovės vadovai – įkūrėjas ir generalinis direktorius Markas Zukerbergas bei buvusi operacijų vadovė Šeril Sandberg.
Taip pat iškviesti liudyti įtakingi valdybos nariai ir buvę direktoriai, tarp jų: investuotojas Marcas Andrisenas, buvęs „Netflix“ vadovas Rydas Hastingsas, bei politikoje žinomi veikėjai – Džefas Zientsas ir Piteris Tylas.
Kaltinimai: valdyba nuslėpė duomenų nutekėjimą ir apsaugojo Zukerbergą
Akcininkai teigia, kad valdyba nesilaikė 2012-ais metais pasirašyto susitarimo su FTC, kuris įpareigojo įmonę saugoti vartotojų asmeninius duomenis. Jie kaltina valdybą žinojus apie nepakankamas privatumo apsaugos priemones, ypač po plačiai nuskambėjusio „Cambridge Analytica“ skandalo, kuomet vartotojų duomenys per trečiųjų šalių programėlę buvo nutekinti politinių tyrimų organizacijai.[2]
Anot ieškinio, valdyba ne tik nesureagavo laiku, bet ir, siekdama apsaugoti Marką Zukerbergą, sutiko sumokėti 5 milijardų JAV dolerių (apie 4,6 milijardo eurų) baudą FTC, kad šis nebūtų įtrauktas kaip asmeninis atsakovas.[3] Akcininkai taip pat teigia, kad Zukerbergas neteisėtai pardavė milijardų vertės „Meta“ akcijų, turėdamas vidinės informacijos apie įmonės veiklą ir galimus pažeidimus.
Meta savo pozicijos viešai nekomentuoja. Teismo dokumentuose įmonės atstovai nurodo, kad valdyba nepažeidė 2012-tų metų susitarimo ir priėmė pagrįstus, su interesų konfliktais nesusijusius sprendimus.
„Caremark“ tipo bylos: ar galima teisiškai kaltinti valdybą?
Šis atvejis jau vadinamas vienu svarbiausių bandymų teisme įvertinti valdybos atsakomybę už bendrovės operacinius pažeidimus. Tokio tipo bylos, vadinamos „Caremark“ ieškiniais (pagal 1990-ųjų sveikatos priežiūros bendrovės precedentą), dažnai atmetamos dar iki teismo, tačiau šį kartą byla pasiekė nagrinėjimo stadiją.
Panašiose situacijose anksčiau kai kurios įmonės rinkosi susitarimą – pavyzdžiui, „Boeing“ valdybos nariai sutiko sumokėti 237,5 milijono JAV dolerių dėl kaltinimų, kad nepakankamai prižiūrėjo „737 Max“ skandalą.[4]
Teisininkai pastebi, kad verslo praktikos, nutolusios nuo tiesioginio valdybos prižiūrėjimo, dažnai nepakanka įrodyti tyčinį pažeidimą. Vis dėlto akcininkai vis dažniau pasitelkia šiuos ieškinius, tikėdamiesi, jog teismai taps alternatyva vangiai veikiančioms reguliavimo institucijoms.
Reputacijos rizika ir vartotojų pasitikėjimo išbandymas
Kritikai Meta dažnai kaltina tuo, kad įmonė augo aukodama etišką veiklą – nuo neatsakingo duomenų valdymo iki dezinformacijos sklaidos. Tokią kritiką dažnai lydi kaltinimai, kad įmonė sąmoningai skatino vartotojų įsitraukimą per neapykantos kalbą ar melagingą turinį. Pastaruoju metu Meta stengiasi stiprinti įvaizdį investuodama į dirbtinį intelektą, tačiau praeities šešėliai ją vis dar persekioja.[5]
Kaip teigia Jasonas Kintas, skaitmeninės leidybos asociacijos vadovas:
„Svarbiausia šioje byloje – kas ką žinojo ir kada. Kalbame apie didžiausią skandalą Meta istorijoje. Šio teismo sprendimo pasekmės palies ne tik vartotojų, bet ir akcininkų pasitikėjimą įmone.“
Profesorė Ann Lipton pastebi dar platesnį šios bylos kontekstą:
„Vis dažniau manoma, kad tik korporacijų teisė ir vertybinių popierių įstatymai gali padėti nukentėjusiems. Kiti reguliuotojai savo darbo neatlieka pakankamai griežtai.“
Šis procesas, kad ir kuo pasibaigtų, gali padaryti įtaką ne tik Meta, bet ir visai technologijų sektoriaus valdybų kultūrai.
