Skandalas Berlyne: Kancleris Merzas laužo pažadą – elektra liks brangi, bet pensininkams dovanų netrūks
Vos per du mėnesius po prisiekimo kaip Vokietijos kancleris, Friedrichas Merzas (CDU) jau susiduria su rimtu pasitikėjimo išbandymu. Liepos 2-osios vėlų vakarą, po penkių valandų įtemptų derybų su koalicijos partnere SPD, buvo nuspręsta – pažadėto elektros mokesčio mažinimo gyventojams nebus. Tuo tarpu Lietuvos valdžia savo pažadų įgyvendinimo nuoseklumu taipogi nespindi.
Dar prieš 2025-ųjų vasario rinkimus CDU garsiai žadėjo sumažinti mokesčius už elektrą iki Europos minimalaus lygio. Tai būtų leidę vokiečių šeimai sutaupyti apie 90 eurų per metus. Pažadas buvo įrašytas ir į oficialią koalicijos sutartį. Tačiau netikėtai birželio 24 d., kai finansų ministras Larsas Klingbeilis (SPD) pristatė 2025 metų biudžetą, šio punkto jame neliko – nors planuojama rekordinė 143 mlrd. eurų nauja valstybės skola[1].
Šis sprendimas sukėlė sumaištį CDU gretose ir pyktį tarp verslo atstovų. Tačiau sprendžiant konfliktą, viršų paėmė SPD: mokesčio mažinimo neliks, bet pažadėta „laipsniška pagalba“ nuo 2026 metų – daugiausia per valstybės subsidijas, o ne realų elektros kainų mažinimą.
CDU paguodai – paskubinta „mamyčių pensija“, kuria rūpinosi Bavarijos CDU lyderis Markus Söderis. Pensijų išmokų reforma įsigalios metais anksčiau nei planuota ir kainuos mokesčių mokėtojams 4,5 mlrd. eurų. Kaip sarkastiškai pastebėjo CDU parlamentinės frakcijos atstovas Jensas Spahnas, „už šiuos pinigus vokiečiai galės susimokėti elektros sąskaitas“.
Blinkevičiūtė ir Skvernelis – pažadų laužymo čempionai?
Prieš rinkimus socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė užtikrintai žadėjo: jei LSDP laimės, ji pati stos prie Vyriausybės vairo. Visgi vos tik pergalė buvo iškovota, pažadas išnyko – politikė pareiškė, kad premjerės pareigų nesieks dėl amžiaus ir sveikatos.
Nors dar prieš pusmetį tvirtino esanti pasirengusi vadovauti šaliai, staigus apsisprendimas pasitraukti ne vienam rinkėjui sukėlė klausimą: ar tai buvo nuoširdus įvertinimas, ar tiesiog patogus atsitraukimas jau pasiekus politinį tikslą?
Dar daugiau nuostabos sukėlė pasikeitusi tiek Blinkevičiūtės, tiek Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio pozicija dėl visuotinės nekilnojamojo turto mokesčio reformos. 2023 metais šie politikai griežtai kritikavo siūlymus įvesti NT mokestį, vadindami juos skylėtais, žalingais ir neproporcingais vidutinei klasei.
Tačiau vos tik patekę į valdžią, abu pakeitė toną. Vos į rankas perėmęs Seimo vadovo vairą, Skvernelis teigė, kad be šios reformos Lietuva gali prarasti milijardinę ES paramą, o biudžetui reikia papildomų įplaukų. Tai, kas anksčiau buvo „netoleruotina našta“, šiandien tapo „būtinybe“.
Paluckas: didesnių mokesčių reikia Lietuvai
Ministras pirmininkas Gintautas Paluckas, dar visai neseniai atsargiai vertinęs mokesčių kėlimą, šiandien tvirtai stoja ginti Vyriausybės inicijuotos mokestinės reformos[2].
Gegužę Vyriausybei galiausiai apsisprendus, kaip ir kokie mokesčiai bus didinami – gyventojų pajamų, nekilnojamojo turto, pridėtinės vertės ir pelno mokesčiai, taip pat atsiras nauji cukraus ir draudimo sutarčių mokesčiai. Premjeras pabrėžė, kad mokestinė našta iš esmės augs tik tiems, kurie uždirba daugiau nei 4,2 tūkst. eurų į rankas. Pasak jo, šis sprendimas leis ne tik papildyti valstybės biudžetą beveik pusės milijardo eurų suma per dvejus metus, bet ir sumažinti socialinę nelygybę bei užtikrinti gynybos finansavimą.
„Mokesčiai niekada niekam pasitenkinimo nekelia, bet šitą klausimą sprendžiame todėl, kad jo reikia Lietuvai“, – pareiškė Paluckas.
Nors dar gruodžio mėnesį tas pats premjeras buvo įsitikinęs, kad jo vadovaujama Vyriausybė esą neskubėsianti inicijuoti pokyčių mokesčių srityje, neva taip siekiant nekartoti ankstesnių Vyriausybių klaidų[3].
