Ramybės mažėja: Trumpo laikysena kelia nerimą NATO sąjungininkams
Europos NATO sąjungininkai jau imasi tyliai ruoštis galimam JAV karių atitraukimui iš žemyno, nors oficialūs signalai iš Vašingtono – kol kas minimalūs. Pasak aukšto rango diplomatų, šie pasiruošimai nėra atsitiktiniai – jie remiasi vis stiprėjančiu įsitikinimu, kad prezidentas Donaldas Trumpas ketina reikšmingai sumažinti JAV kariuomenės kontingentą Europoje.
Šiuo metu žemyne dislokuota apie 80 000 JAV karių, tačiau diskusijose dažnai minimas galimas 10 000 – 20 000 karių pasitraukimas. Sprendimas būtų esminis lūžis, ypač turint omenyje, kad po to kai Rusija užpuolė Ukrainą 2022 m., tuometinis prezidentas Joe Bidenas sustiprino NATO rytinį flangą papildomomis pajėgomis.
Trys pagrindiniai klausimai, kurie šiandien skatina NATO karinį planavimą:
- kiek JAV karių bus atitraukta ir kokiu tempu;
- ar sprendimas bus koordinuotas su sąjungininkais, ar įgyvendintas vienašališkai;
- ar Europos šalys per artimiausius metus pajėgs kompensuoti išvykstančius amerikiečius, ypač oro gynybos, logistikos ir žvalgybos srityse.
Vienas NATO diplomatas pareiškė: „Čia ne klausimas ar JAV atitrauks pajėgas, o kaip tai padaryti tvarkingai, nepažeidžiant esamų gynybos planų.“[1]
Nauji NATO gynybos planai – priklausomi nuo JAV galybės
Praėjusiais metais NATO priėmė naują gynybos strategiją, skirtą reaguoti į galimas grėsmes – tiek iš Rytų, tiek iš kitų regionų. Tačiau šie planai labai priklauso nuo amerikiečių karių, ypač jų oro pajėgų, palydovinės žvalgybos ir strateginių bazių Italijoje bei Vokietijoje.
NATO rytinio flango valstybės (tokios kaip Lenkija, Baltijos šalys ir Rumunija) itin jautriai reaguoja į galimą JAV buvimo sumažinimą. Jose nerimas auga, kad net ir laikinas karių sumažėjimas galėtų atverti taktinių spragų Rusijos agresijos atveju.
Kai kurios iš šių šalių tyliai ragina NATO greičiau pradėti gynybos planų peržiūrą, nes, pasak jų, „nerealu tikėtis, kad Europa jau dabar gali perimti visus JAV vaidmenis gynyboje, ypač kai kalbama apie pažangias sistemas, kurias Europa dar tik kuria“.
JAV pozicijos aiškumo trūkumas kelia įtampą
Nepaisant augančio spaudimo, iš JAV sostinės kol kas neteikiama jokių konkrečių gairių. JAV ambasadorius prie NATO Matthew Whitaker pareiškė, kad Pentagono vertinimas dėl karių dislokacijos bus baigtas „vėlyvą vasarą ar rudenį“ ir kad bet kokie pokyčiai bus įgyvendinti „glaudžiai bendradarbiaujant su sąjungininkais“.
Tačiau, kaip praneša spauda,[2] daugelis Europos valstybių dar negavo jokio oficialaus brifingo, o tai verčia gynybos planuotojus baimintis staigių, vienašališkų sprendimų. O tokie nerimą keliantys pavyzdžiai jau matyti: JAV išvedė dalį pajėgų iš Afrikos ir nutraukė paramą kai kurioms partnerėms tame žemyne. Tai, kai kurių Europos diplomatų manymu, rodo, kad panašus scenarijus gali būti įgyvendintas ir Europoje – be išankstinio suderinimo.
„Viltis yra, kad NATO viršūnių susitikimas atvers erdvę konstruktyviam pokalbiui su JAV apie koordinuotą karių mažinimą“, – sakė buvusi NATO atstovė spaudai Oana Lungescu, dabar dirbanti RUSI institute Londone.
Europa: investicijų trūkumas ar nauja galimybė?
Kai kurie Europos lyderiai siūlo raminti emocijas ir skatinti realią karinių pajėgumų plėtrą vietoje nuolatinio nerimo. Nyderlandų premjeras Markas Rutte pabrėžė, kad „verčiau investuoti į gynybos pramonę ir Ukrainos paramą, nei be paliovos rūpintis tuo, ką darys Vašingtonas“.
Tiesa, šiuo metu Europai vis dar trūksta esminių komponentų, leidžiančių greitai ir efektyviai pakeisti JAV vaidmenį:
- pažangios oro gynybos sistemos (tokios kaip „Patriot“ ar F-35);
- strateginė logistikos infrastruktūra (ypač Vokietijoje);
- globalūs palydoviniai žvalgybos tinklai ir vadovavimo struktūros.
Artimiausi NATO sprendimai, priimami per vasaros susitikimus Hagoje ir vėliau – Vašingtone, gali nubrėžti naują santykių etapą tarp Europos ir JAV, kuris formuos gynybos prioritetus ne vienai ateinančiai dekadai.
