Lietuva siekia grąžinti ambasadorių į Kiniją, bet kompromiso dėl Taivano nemato
Lietuva toliau ieško galimybių atkurti pilnaverčius diplomatinius ryšius su Kinija, tačiau greitų sprendimų artimiausiu metu tikėtis neverta. Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys patvirtino, kad siekiama, jog Lietuvos ambasada vėl pradėtų veikti Pekine, o Kinijos atstovybė Vilniuje galėtų dirbti įprastomis sąlygomis.
Santykiai tarp abiejų šalių suprastėjo dar 2021 m., kai Vilniuje atidaryta Taivaniečių atstovybė. Šis žingsnis išprovokavo Kinijos nepasitenkinimą – Pekinas sumažino diplomatinių ryšių lygį ir įvedė ekonominius apribojimus Lietuvai[1].
Anksčiau Lietuva jau buvo supykdžiusi Kiniją pasitraukdama iš „17+1“ bendradarbiavimo formato, kurį Pekinas inicijavo siekdamas stiprinti įtaką Vidurio ir Rytų Europoje. Nors po socialdemokratų pergalės rinkimuose buvo kalbama apie galimą santykių atšildymą, Vyriausybės programoje Kinija įvardyta kaip vienas pagrindinių geopolitinių iššūkių.
Lietuva neslepia, kad tikisi žingsnių iš Pekino grąžinant diplomatų statusą, o Seimo Užsienio reikalų komitetas Kinijai jau pateikė pasiūlymą dėl diplomatinių atstovybių darbo atnaujinimo. Visgi Pekinas savo pozicijos neslepia – be „vienos Kinijos“ politikos laikymosi ir Taivaniečių atstovybės pavadinimo pakeitimo proveržio nebus.
Bet ir Vilniaus valdžia kol kas nusileisti neketina.
Paluckas: kamuolys Kinijos pusėje, bet Taivano klausimu pozicija nepakis
Premjeras Gintautas Paluckas ramiai vertina įtemptus Vilniaus ir Pekino santykius, tačiau pabrėžia – Lietuva savo žingsnį jau žengė, dabar sprendimas Kinijos rankose[2].
„Sugriauti santykius paprasta, atkurti – gerokai sunkiau, bet mes pateikėme pasiūlymą. Kamuolys – Kinijos pusėje“, – sakė Paluckas, detalių apie pasiūlymą kol kas neatskleisdamas.
G. Paluckas taip pat užtikrino, jog Lietuva nesiruošia keisti Taivaniečių atstovybės pavadinimo – būtent šis klausimas įžiebė diplomatinį ginčą dar 2021-aisiais. Paluckas teigia, kad Lietuva laikosi principingos, bet konstruktyvios pozicijos ir tikisi, jog Pekinas imsis atsakingų sprendimų, kurie padėtų atkurti dialogą tarp šalių.
Skvernelis paragino atkurti diplomatiją su Kinija: „Lietuva neturi būti atskira sala Europoje“
Tuo tarpu Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis prieš keletą mėnesių aiškino, kad Lietuva turi turėti tokius pat diplomatinius santykius su Kinija kaip kitos Europos Sąjungos šalys. Anot jo, Lietuva, būdama ES nare, negali likti už bendrų sprendimų borto[3].
„Jeigu Lietuva yra Bendrijos narė, ji turėtų turėti tokio pat lygmens santykius kaip likusios 26 valstybės“, – kalbėjo Seimo pirmininkas.
Politikas taip pat akcentavo, kad tokie klausimai kaip Taivaniečių atstovybės pavadinimas neturėtų būti sprendžiami viešai, o paliekami diplomatams. Tuo tarpu valdančiojoje koalicijoje esančios „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis atvirai paragino keisti atstovybės pavadinimą ir pripažino, jog Taivano investicijų Lietuva taip ir nesulaukė.
